Vietinės legendos kartais pasitvirtina: atrado beveik 900 metų senumo lobį - jį paslėpė princesė ()
Kukurūzų lauke Lenkijoje archeologams pavyko rasti neįtikėtiną XII amžiaus lobį, kuris priklausė princesei. Archeologams šį beveik 900 metų senumo lobį šalia Kališo miesto pavyko rasti tik dėka kunigo, kuris puikiai žinojo vietines legendas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viduramžių turtai, kuriuos sudaro monetos bei juvelyriniai dirbiniai, teigiama, priklausė rusėnų princesei ir XII aamžiaus Lenkijos karaliaus Boleslovo III Kreivaburnio seseriai. Lobis rastas nedideliame Sluškovo kaimelyje, rašo thefirstnews.com.
Užkasto puodo viduje Lenkijos mokslų akademijos archeologijos ir etnologijos instituto archeologas dr. Adamas Kędzierskis rado 6500 sidabrinių monetų, sudėtų į lininius maišelius, sidabro luitus, švininius fragmentus ir du auksinius žiedus bei dvi vestuvines juostas.
Šis nepaprastas atradimas buvo padarytas išgirdus kaimelio kunigo pasakojamas vietines legendas apie paslėptą lobį.
Dr. A.Kędzierskis lankėsi kaime, norėdamas nufotografuoti vietą, kurioje 1935 metais archeologai atrado tuomet didžiausią Lenkijos monetų lobį.
Bet savo tyrinėjimų metus jis pradėjo kalbėtis su vietiniu kunigu, kuris papasakojo apie gandus, kuriuos girdėjo iš prieškario lobių ieškotojų.
„Pagal oficialią versiją lobis buvo paslėptas trijų žemės sklypų, esančių šiaurinėje kaimo dalyje, sankirtoje. Ši žinia nepasitvirtino, todėl 2020 metais dėmesys buvo sutelktas arčiau kelio esančiam laukui. Šią vietą nurodė kunigas Stachowiakas“, – sakė archeologas.
Po dviejų dienų archeologai rado lobį. „Buvo rastas puodas, prikimštas denarų. Tai nepaprastai vertingas atradimas archeologams, istorikams ir muziejaus darbuotojams. Tai vienas labiausiai intriguojančių labių rastų Lenkijoje. Sluškovo kaimo lauke netoli Kališo rastas lobis priklauso XI – XII amžių sandūrai“, – sakė dr. A.Kędzierskis.
Lobis buvo toks didelis, kad kasinėjimų vakarą teko net iškviesti vietinius savanorius ugniagesius, kad šie per naktį saugotų vietą.
Vienas iš žiedų turi užrašą kirilicos abėcėle: „Viešpatie, padėk savo tarnaitei Marijai“. Remdamasis tuo, dr. Kędzierskis mano, kad žiedas galėjo priklausyti rusėnų princesei, vardu Marija.
„Žinome, kad Boleslovo III Kreivaburnio žmona buvo Rusijos princesė Zbysława. Remiantis istoriniais šaltiniais, ji turėjo turėti seserį Mariją, kuri buvo ištekėjusi už Piotro Włostowiciaus. Žinoma, kad Marija buvo Kijevo princo Sviatoslavovičiaus Isiaslavovičiaus dukra“, – teigė archeologas.
Jos vyras buvo pagrobtas, o pagrobimą suorganizavo kunigaikštis Volodaras iš Peremyšlio. Tad manoma, kad rastos monetos galėjo būti Marijos gauto kraičio dalis, kurią ji galbūt paslėpė.
„Jos vyro padėtis ir turtas galėjo paskatinti ją paslėpti lobį, prie kurio vėliau buvo pridėtas ir vestuvinis žiedas. Galbūt lobis buvo užkastas 1145 ar 1146 metais, prieš pat jai pabėgant iš Lenkijos. Ši hipotezė nėra patikrinama, bet labai patraukli“, – sakė dr. A.Kędzierskis.
Šiuo metu planuojami tolesni kasinėjimų darbai.