Pirmą kartą įrodyta, kad kosminės dulkės formuojasi ne tik supernovų sprogimų metu ()
Tarpžvaigždinės dulkės yra daugiausiai anglies bei silicio pagrindo junginiai, sudaryti iš dešimčių, o kartais ir šimtų ar tūkstančių atomų. Jos efektyviai sugeria ultravioletinę bei regimąją spinduliuotę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per pastaruosius porą dešimtmečių astronomai išsiaiškino, kad net ir Visatos jaunystėje, praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo, galaktikose dulkių buvo panašiai, kaip ir Paukščių Take – maždaug 1% tarpžvaigždinių dujų masės. Per tiek laiko pirmosios žvaigždės jau spėjo sukurti cheminių elementų, sunkesnių už helį, ir praturtinti jais tarpžvaigždines dujas. Bet ar galėjo taip greitai iš jų susiformuoti dulkės?
Įprastai manoma, kad dulkių formavimasis daugiausiai vyksta supernovų sprogimų metu, bet naujame tyrime pateikti įrodymai, jog reikšmingi dulkių kiekiai formuojasi ir kitu būdu.
Ištyrę dulkių savybes daugiau nei 300 galaktikų, mokslininkai nustatė, kad dulkių ir žvaigždžių masės santykis galaktikose 1-3 milijardų metų po Didžiojo sprogimo laikotarpiu buvo maždaug pastovus, o vėlesniais laikais mažėjo. Sparčiau žvaigždes formuojančiose galaktikose dulkių santykinai daugiau, o daugiausia jų – galaktikose, kurių sparti žvaigždėdara sutelkta nedideliuose regionuose aplink centrą.
Skaitmeniniai kosmologiniai modeliai gerai atkuria dulkių evoliuciją ir pasiskirstymą, išskyrus šią paskutinę savybę. Kompaktiškų galaktikų dulkėtumą gerai paaiškina modelis, pagal kurį reikšminga dulkių dalis formuojasi aplink masyvias žvaigždes, kurios stipriai praturtina aplinkinę tarpžvaigždinę medžiagą, iki šioms dujoms išsimaišant su platesne galaktikos tarpžvaigždine terpe.
Tai yra pirmas kartas, kai stebėjimai patvirtina modelio prognozę apie dulkių formavimąsi ne vien supernovų liekanose.
Tyrimo rezultatai arXiv.
