Pranešimai apie po COVID-19 skiepų mirusiuosius žmones gąsdina, bet ką iš tikrųjų žinome? (44)
Pranešimai apie maždaug 30 mirčių tarp pagyvenusių Norvegijos slaugos namų gyventojų, kurie gavo „Pfizer“ vakciną, apskriejo visą pasaulį – ir žinoma, sukėlė susirūpinimą dėl vakcinos saugumo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau mokslininkai ramina, kad nerimauti neverta.
Ką žinome
Niukastlio universiteto (D.Britanija) Biomedicinos mokslų mokyklos profesorius Nathanas Bartlettas atkreipia dėmesį, kad nesama jokių pranešimų apie panašius atvejus – jokiose kitose šalyse, kuriose naudojama „Pfizer“ vakcina.
„Norvegija pranešė, kad iki šiol visoje šalyje nuo COVID-19 yra paskiepyta apie 45 000 žmonių. Šalyje vykdomoje vakcinavimo programoje daugiausia dėmesio skiriama gyventojams slaugos namuose.
Kitose šalyse daugiau dėmesio pirmiausia skiriama sveikatos priežiūros darbuotojams. Taigi, jei yra koks nors ryšys tarp pagyvenusių žmonių mirties ir šios vakcinos, jis dar gal būti neakivaizdus.
Be to, tai priklauso ir nuo stebėjimo. Norvegijoje gali būti įdiegta ypač greito stebėjimo ir pranešimo sistema, kuri efektyviai seka visus paskiepytus asmenis ir greitai praneša apie visus nepageidaujamus rezultatus.
Reikia tikėtis, kad netrukus bus pateikti ir kitų šalių, kuriose yra ar bus vykdoma aktyvi vakcinacijos kampanija, stebėjimų duomenys – kas padėtų susidaryti tikslesnį skiepų saugumo vaizdą skirtingose populiacijose“, – portale „Conversation“ rašo N.Bartlettas.
Anot jo, Norvegijos ataskaitos skatina kitas šalis atidžiai stebėti vakcinos gavėjus – ypač vyresnio amžiaus ir esančius slaugos namuose. „Esama tikimybės, kad per ateinančias savaites bus sulaukta pranešimų ir iš kitų šalių“ , – įspėja mokslininkas.
Tačiau lygiai taip pat galime ir nesulaukti, sako jis. Profesoriaus teigimu, mokslininkai turi mažai informacijos apie šiuos Norvegijos atvejus. Pranešama, kad mirę žmonės buvo pagyvenę ir labai silpni. „Daugelis jų turėjo reikšmingų sveikatos sutrikimų, būdingų labai seniems žmonėms, ir galėjo būti arti savo gyvenimo pabaigos, nepriklausomai nuo vakcinos“, – atkreipia dėmesį biomedicinos srities tyrėjas.
Jis taip pat pastebi, kad nors atvejai dar yra tiriami, svarbu pažymėti, kad mirtys nebuvo galutinai susietos su vakcinos sukeltomis komplikacijomis.
Vakcinos ir vyresnieji
„Per šiuolaikinių skiepijimų istoriją nematyti jokių tendencijų, rodančių pagyvenusių žmonių mirties ir skiepijimo sąryšius. Pavyzdžiui, nėra duomenų, kad kasmetinė gripo vakcina būtų siejama su vyresnio amžiaus žmonių – ar bet kokio kito amžiaus žmonių – mirtimis“, – teigia N.Bartlettas.
Vis dėlto jis sako, kad svarbu pažymėti, jog lygindami gripo ar kitą vakciną su „Pfizer“ vakcina nuo COVID-19, iš tiesų lyginame obuolius su apelsinais.
„Pfizer“ vakcina yra pagrįsta mRNR technologija, kuri yra visiškai nauja. Šia technologija į organizmą suleidžiama dalį genetinės SARS-CoV-2 viruso medžiagos, kurią perneša informacinė RNR (angl. messenger RNA). Ji nurodo žmogaus ląstelėms pačioms pradėti gaminti vieną viruso baltymų, kas stimuliuoja paciento imuninį atsaką, kuris slopina tariamą infekciją ir apsaugo nuo ligos“, – aiškina mokslininkas.
Visos vakcinos yra kuriamos imuninio atsako generavimui, kad paruoštų mūsų organizmą kovai su virusu, jei kada su juo susidurtume.
Kaip aiškina Niukastlio universiteto profesorius, sukūrus imuninį atsaką, organizme prasideda uždegimas. „Kai kuriems žmonėms vakcina neturės jokio šalutinio vakcinos poveikio, tačiau skirtingiems žmonėms – ir skirtingų vakcinų atveju – uždegimas gali pasireikšti skirtingai. Tai gali reikšti reakciją injekcijos vietoje, o gali būti ir viso kūno nuovargis ar bloga savijauta“, – sako jis.
„Tai, kaip skirtingi žmonės reaguos į mRNR, mes tik pradedame suprasti. Gali būti, kad ši vakcina turės rimtesnį poveikį vyresnio amžiaus, labiau pažeidžiamiems žmonėms, kur pradinis uždegiminis atsakas gali būti didžiulis“, – įspėja mokslininkas. Tačiau anot jo, dar per anksti daryti bet kokias išvadas.
Šalutiniai poveikiai
Norint, kad vakcinos veiktų, reikia sukurti imuninį atsaką – o šalutinis poveikis yra mūsų organizmo šalutinis produktas, sukeliantis imuninį atsaką.
„Nors mirtys liūdina, jos neturėtų kelti nerimo. Tai iš tikrųjų rodo, kad vakcina stimuliuoja imuninį atsaką. Daugumai žmonių toks atsakas bus visiškai toleruojamas ir sukels imuninę atmintį, apsaugančią nuo COVID-19“, – sako N.Bartlettas.
Jis pasakoja, kad didelis bet kurios vakcinos iššūkis yra pakankamo imuninio atsako sukūrimas, kuris apsaugotų pacientą nuo atitinkamos ligos – bet ne per daug stipraus, kad žmogus nepatirtų rimtų neigiamų padarinių. „Vieta, kur atsiranda ši takoskyra, skirtingiems žmonės gali skirtis, tačiau labiausiai tikėtina, kad sunkiausios, potencialiai gyvybei pavojingiausios reakcijos gresia vyriausiems ir silpniausiems vakcinos gavėjams“, – svarsto mokslininkas.
Tad su tais, kurie gali būti jautresni, jis pataria būti atsargesniais. Anot N.Bartletto, pavyzdžiui, galima apsvarstyti patarimą nenaudoti šios vakcinos žmonėms, kurie yra stipriai pagyvenę ir silpni – o ypač tiems, kurie turi kitų ligų ir galbūt artėja prie savo gyvenimo pabaigos.
O geriausia, žinoma, būtų, jei šiai pacientų grupei vakcina būtų nagrinėjama kiekvienu atveju individualiai, kruopščiai įvertinant riziką ir naudą kiekvienoje situacijoje, remiantis geriausiais turimais duomenimis, apibendrina mokslininkas.
Parengta pagal „The Conversation“.
