Elonas Muskas aukoja 100 milijonų dolerių labai svarbiam tikslui - tai yra tikroji „Tesla“ misija

Auginti kanapes intensyviai tręšiant azotinėmis trąšomis - ne geriausias sprendimas, nes azoto trąšoms pagaminti reikia šiltnamio dujų. Tas pačias kanapes maišyti su betonu - vėlgi, tada toks mišinys turės turbūt didesnį CO2 pėdsaką, nei nieko nedarant, aišku mažesnį, nei įprastas betonas. Šiaip elementariai pirmiausiai susitvarkius su neefektyvumais - kiauri vamzdynai, pastatai, žemės ūkyje nutekančios trąšos (blogai veikiantis drenažas, netinkamai parenkami tręšimo kiekiai) ir pan., būtų galima sutaupyti kokius 30% taršos per porą metų be kosminių investicijų. Kodėl dabar netaupo? Nes energijos/CO2 taršos vartojimas nėra realiai apmokestintas ir yra per pigus. Labai geras pavyzdys Lietuvoje renovacija, daug kas verkia, kad daugiabučių renovacija neatsiperkanti (na atsiperka per 15 metų), bet visi nutyli, kad šilumos kaina subsidijuojama 12% per lengvatinį PVM ir dar subsidijuota apie 15-20% per išvystytą infrastruktūrą iš ES ir savivaldybės lėšų. Taigi, šilumai kainuojant apie 25-32% daugiau, atsipirkimas būtų nebe 15 metų, o 10. Dar visi pamiršta, kad renovacijos metu atnaujinami mazgau, kuriuos anksčiau ar vėliau tektų keisti, pvz. šilumos punktas, dažnu atveju jis jau būna nusidėvėjęs ir avarija tikėtina per artimiausius 5 metus, tada vis tiek mokėtum tą patį, ar daugiau, nes avarijos likvidavimas. Tas pats ir su žemės ūkiu, varo trąšas, reikia ar ne, retas kuris tikrina kokių trąšų dirvoje trūksta ir neruošia atitinkamo NPK mišinio. Niekas ir neinvestuoja į lėto paleidimo trąšas. Niekas nenori investuoti į kontroliuojamą drenažą, kad pirmam lietui pasitaikius, didžioji dalis trąšų neatsidurtų melioracijos grioviuose.

Dėl kanapių, nemanau kad jas reikia intensyviai trešti (bent jau pluokštines). Čia gi parazitinis augalas. Daugiausiai taršos bus jas pjaunant, nes turi dirbti su tūkstančiais miniatiūrinių medžių, kuriuos sudėtinga nupjauti. Yra daug alternatyvų, kaip galima gamtą išnaudoti kaupiant anglį. Ir kadangi tai varoma saulės energija, chloroplastai turbūt yra vienintelis racionalus būdas ištraukti CO2 iš atmosferos. Bet mums vis tiek reikia eiti link energijos išgavimo su mažesniu CO2 pėdsaku, paraleliai mažinat CO2 lygį link 300 ppm (dpm lietuviškai?). Aš net sakyčiau kad švari energija yra didesnis prioritetas, nei energijos taupymas. Visų pirma tai mūsų problemos šaltinis, o visų antra, elektros energijos vis daugiau naudosim, norim to ar ne.

Reiktų pasižiūrėti analizės, kokių kiekių azoto reikia, bet kanapės tikrai lengvai išnaikinamos. Pjauti problemos ir nėra - kukurūzinis kombainas net žilvitinį gluosnį 3-4 metų ima kaip nėr ką. Efektyviausias būdas berods dumblius auginti, bet juos tada reikia koncentruoti ir kažkur laidoti, pvz. buvusius naftos gręžinius. Vėlgi, energijos tai kainuos panašiai, kiek kad kažkada paėmėme. Būtent, kad būtų kaupti anglį yra daug. Keičiant ūkininkavimo būdą iš ariminio į neariminį, vien taip būtų galima daug CO2 užrakinti dirvoje. Taupymas yra pigesnis, nei diegti atsinaujinančius (ar bet kokius kitus) energijos gamybos būdus. Aišku, reikia ir atsinaujinančius diegti, bet didesnį momentinį efektą ir su daug mažesnėmis investicijomis galima pasiekti per taupymą. Kai kada tas atsipirkimas realiai, net be kažkokio papildomo apmokestinimo, gali būti pora metų, ar tais pačiais metais, bet neįprasta, nemato prasmės ir pan. Tas pats dirvožemio tyrimas (su daug taškų) ir tręšimas atitinkamai pagal trūkstamą mišinį ir ten kur tų trąšų trūksta, ir kur perteklius, sudarant žemėlapius ir atitinkamai naudojant išmanius trąšų barstymo įrenginius, arba dar geriau, vietoje barstymo naudojant įterpimo į dirvožemio, lėto veikimo. Sutaupoma ne tik trąšų, bet ir kuro trąšas barstant. Ir čia vienas iš pavyzdžių, žemės ūkyje tik (šiuo metu šiek tiek daugiau teko susidurti ir apmąstyti).

Įdomu kiek žemdirbystės tarša pasikeitė per paskutinius 50 metų. Dabar turim daug technologijų, kurios gali padėti optimizuoti viską.

Tai dėl 1900-ųjų, tai mes apie tą patį. Taupymas yra viena iš priemonių. Negalime apie energetiką kalbėti tik pasiūlos didinimu. Iš esmės rekomenduočiau žiūrėti tai kaip į "sutaupytą iškastinė energijos kiekį", t.y. tiek energijos taupymas, tiek atsinaujinančios energijos gamybos diegimas pasiekia tą patį rezultatą - sumažintą taršą. Ir čia svarbu tik vienas dalykas tada tampa - kas yra pigiau. Pigiau trumpu laikotarpiu stipriai padidinti efektyvumą. Kadangi pinigų yra daug daugiau, ir yra nišų, kur atsinaujinanti yra pelningiau, atitinkamai ir atsinaujinanti diegiama (ypač kur gamybos trūkumas susidaro). Žemdirbystės suminė tarša stipriai augo, tačiau augo ir produktyvumas. Nerandu apdorotų duomenų, kiek per pagamintą maisto kiekį kito tarša, reikėtų faostat duomenis sukryžminti su kažkuo, gal UN data turi. Reikės pasiknisti prie laisvesnės progos. Technologijų turime, bet tik keliose šalyse tos technologijos diegiamos. Dažniausiai nediegia, nes technologijoms įdiegti reikia pinigų čia ir dabar, o dauguma ūkininkų nelinkę investuoti į ilgą laiką. Tas pats išmanus drenažas, nėra baisi naujovė, nieko sudėtingo nėra, investicijų daug nereikia, atsipirkimas max 2-3 metai, o jei sukrenta orai ir kainos, tai atsipirkimas pusės metų pelno padidėjimas. Tie patys trąšų ir peticidų pukrštuvai, grunto savybių tyrimai ir t.t. ir t.t., daug kas atsiperka, bet turi avansu investuoti ir dažnai reikia viso komplekso. Neužtenka paleisti drono ir įvertinti medžiagų trūkumą pagal augalus, bet reikia ir tada išmanaus barstytuvo, išmanaus pesticidų purkštuvo (jei trąšas kietas naudoji, reikia atskirai), reikia ir žmonių su gebėjimais atitinkamais. Vietoje to subsidijos barstomos į dešinę ir į kairę, kuras yra už pusę kainos, ne tik bet kokiems kombainams užtenka, bet dar ir su visureigiais prabangiais važinėtis sau ir meilužei. Statant namą, kainos skirtumas tarp B energetinės klasės ir A+ realiai yra kokie 10% namo kainos. Šiaip sakyčiau mažiau, jei projektuoji protingai. Pagrindinis kainos skirtumas - langai su durimis. Vatai 1000€ jau net ne pinigai. Rekuperatorių bet kokiu atveju verta dėti, tai čia 400€ ant mažiau efektyvaus sutaupysi. ŠS tikrai vis tiek eina, nes pigiausia ir turi plius šaldymą. Nu va saulės elementus susidėti dar reiktų, bet čia neskaičiuoju į namo investicijas, nes tai yra alternatyva elektros tiekimui iš tinklo. Jei liksi prie kokios C energetinės klasės, tai nebent dėti 20-30 kW ŠS ir tiek pat saulės elementų, bet bendra investicija bus didesnė ir išlaidos didesnės, nei statant A ar A+ namą su ŠS. Renovaciją pastatų įvairių vykdant galioja tas pats. Jei kalba apie daugiabučius, apšiltinus iki B energetinės klasės, gali sumažinti ir šilumos tinklo atnaujinimo kaštus ir nuostolius, keičiant į žematemperatūrinius tinklus. Tai reiškia, net ir augant miestui, šilumos poreikis taip nebeaugs, o kai reikės atnaujinti tinklus, investicijos bus keliais kartais mažesnės ir panaudojant net esamą infrastruktūrą, nuostoliai ženkliai kristų sumažinus termofikato temperatūrą. Elektros tinklams tas pats galioja, jei energiją vartosime efektyviai, t.y. tai pačiai užduočiai atlikti naudosime arti optimalaus kiekio (nu nešildysime elektriniais tenais D energetinės klasės buto ir nemokėsime subsidijų šildymui), tai tinklo plėtrai ir atnaujinimui bei elektros gamybos didinimui nereikės papildomų investicijų. Reziumė, reikia ir paklausos efektyvumo didinimo, ir pasiūlos žalinimo. P.S. atominė energetika yra labai brangi, nekonkurencinga ir jai būtinos didelės subsidijos. Didelis neapibrėžtumas dėl ilgos statybos, dingstančių atsakingų kai reikia uždaryti ir pan.. Aš už atominę, jei jinai gali konkuruoti su kitais gamybos būdais, bet net ir siūlant 2,5x didesnį fiksuotą įkainį, Hinkley Point C privatus sektorius nepuola statyti.

O kam uždaryti? Negi jos nusidėvi? Net RBMK buvo renovuoti, tačiau sumažėjo jų efektyvumas. Taip brangu, bet manau, jei turim pastatytą, geriau ją naudoti (buvau iš 9% taip galvojančių). Taupymas gal ir veiks, bet nuolat atsiras nauji poreikiai elektrai, net einant prie A klasių. Kaip pavyzdys yra kriptovaliutos - reikalingas didelis energijos kiekis, kad jos būtų decentralizuotos. Ir kuo labiau jos yra decentralizuotos, tuo labiau kyla jų vertė, ir atvirkščiai. Ar tik ne t.lt kažkada rašė, kad bendrai tas tinklas naudoja, kaip vidutinė ES valstybė (kas mano manymu buvo labai netiksliai paskaičiuota)? Dėl geresnio apšiltinimo, pilnai sutinku, čia mažinamas energijos švaistymas, bet bendrai paėmus energijos poreikiai auga, per žmogų. Kad ir kiek taupytume dėdami tarkim taupias lemputes, vis tiek vienas puodelis arbatos dažniausiai kainuoja tiek pat watų, kaip ledinė lemputė įjungta visą dieną. Gal elektronika dabar efektyvesnė (CRT televizoriai vs LCD), bet dabar ji taip greit morališkai pasensta(mano 4k monitorius jau totali seniena), kad vis daugiau energijos reikia tos elektronikos gamybai. Tad manau efektyviau branginti energiją, nei įkalbėti žmones nepirkti naujų iphone kas metus (kraštutinis pavyzdys, bet atspindi švaistymą dėl planuoto nusidėvėjimo, ir žmonių tuštybės). Taigi pirma švaresnė energetika, tada taupymas. Ir tik trečioje vietoje galbūt būtų CO2 pagavimas.

Taip, susidėvi. Prancūzų tyrimas buvo, kad realiai metalas koroduoja sparčiau, nei skaičiuota buvo dėl radiacijos. Atitinkamai, atitarnavęs 40 metų, jo nusidėvėjimas jau pasiekęs 60 metų skaičiuotą. Taip, skaičiuota su rezervu, tai tuos 60 metų ištempia. Jei kalbant apie Lietuvą, tai ten kitos priežastys. Galėjo dar veikti, bet šiuo metu jau vis tiek uždarinėtume, tik už uždarymą mokėtume jau patys iš kišenės. Būtume pradėję kaupti, už elektrą būtume mokėję daugiau nei dabar. Net tuo metu kai veikė, elektra buvo stipriai subsidijuojama iš biudžeto, tiek tinklų priežiūra, tiek atominės nuostoliai patiriami naktį, kai elektrą baltarusiams už traktorius atiduodavo. Apart Japonijos, kol kas nežinau, kurie reaktoriai (na dar Lietuvoje), buvo uždaryti anksčiau laiko dėl ekologinių priežasčių ar pan., Vokietijoje taip, buvo suplanuota uždaryti anksčiau, bet baigėsi tuo, kad 2-5 metais anksčiau negu planas uždarė dėl KOMERCINIŲ priežasčių. Net su atsipirkusio kapitalo atomine elektrine neatsiperka veikti rinkoje. Viena iš priežasčių - elektros gamybos keisti negali. Teoriškai galima sudėti kokius tenus ir šildyti orą/ežerą, bet logikos tai daryti nedaug... Dar teoriškai atsiras akumuliatoriai, atominėms biški bus geriau, bet vis tiek skaudės. Naujų statyti nulis šansų. Senas tinkamai eksploatuoti ir kaupti uždarymui irgi nelabai lieka iš ko. Pvz. Prancūzijoje, ne tik tinklų priežiūrai pinigai nekaupiami (o visas tinklas pastatytas per trumpą laiką ir stipriai nudėvėtas jau), bet ir atominių uždarymui ar atiekų saugojimui. Ateinantį dešimtmetį prasidės masinis atominių uždarinėjimas pas juos, rezervų neturi ir naujų elektrinių statybai, o naujų atominių net negalvoja pradėti statyti, nors turi technologijas šalyje - finansiškai per brangu. 2-3x brangiau nei vėjas+saulė su akumuliatoriais ir tretiniam rezervui hidro+dujos (nu aišku įskaintant importą). Kriptovaliutos išvis yra tuščias hype'as. Net blockchain pati technologija, nesugalvojus kaip pasitelkti sumažinant energijos sąnaudas kokį bent 1000 kartų yra nesąmonė, ekonomiškai nenaudinga. Efektyvumas ir žalia energija turi vykti vienu metu. Ne visose srityse efektyvumas jau atsiperka, ne visose situacijoje atsinaujinanti jau pigiau. Ekonomiškai naudingiausia yra mix'as. Kas dėl carbon capture, pigiau neišmesti (tiek dėl efektyvumo, tiek dėl keitimo atsinaujinančiais), nei sugaudyti, tad šitas taip, kol kas tik vėliau.

Yra būdų bet jie neprilimpa. Tam kad palaikytum savo įnašą, ir gautum savo "mininimo" dalį, pakolkas geriausias atrastas būdas yra hardware+elektra. Tavo išmininamas kiekis tiesiogiai priklauso nuo to kiek gali investuoti tikrų pinigų. Konkurencija "iš nieko" yra nulaužiama. Beje blockhain kaip technologija nėra daugiau kam tinkama, kaip decentralizuotam transakcijų registravimui. Ir nėra kažkokia naujovė. Ir kitiems tikslams neik kriptovaliutos, yra optimalesnis sprendimai. Bet nereik galvoti, kad nebus daugiau tokių "tuščių hype", ryjančių didelius elektros. Pačios kriptovaliutos jau niekur nebedings. Tiesiog keisis su laiku, kiek elektros jos bendrai išnaudoja.

conjurer, tai per atominės tarnavimą atliekami dažniausiai kokie 2 esminiai atnaujinimai ir dar nuolat atliekami įvairūs atnaujimai ir darbai. Po 50-60 metų nusidėvi reaktorius. Reaktorių pakeisti yra brangiau nei naują atominę statyti. Pats pastatas turbūt nė 10% atominės elektrinės kainos nesudaro. Atliekų laidojimas - tos spec bačkos, jos laiko max 60 metų, radiacija patvarko jas, kad ir kaip gaminsi. Galima palaidoti giliai, bet jei pateks į vandenis, bus labai labai labai blogai. Natūraliai uranas nebūna toks koncentruotas. Dujinės elektrinės atliekų nepalieka. Anglių ir šiukšlių palieka. Anglių vartojimas tuoj pradės sparčiai pasaulyje mažėti, kai kur jau stipriai sumažėjo ar išvis išnyko, ar išnyks per mažiau nei 10 metų. Šiukšlės - alternatyva puvimui, geriau būtų rūšiuoti ir tada likutį deginti, bet visai deginimo neatsisakysime. Pelenai iš biokuro - jei nebuvo užterštas gruntas kur augo, pelenais patręšiami laukai. Vėjo jėgainės savo taršą lyginant su dujinėmis elektrinėmis atperka per 6-9 mėnesius. Jei jų gamybai nuo žaliavų gavybos bus naudojama tik atsinaujinanti energija, tai nukris iki 3 mėnesių. Didžioji dalis jėgainės be esminių gedimų tarnauja berods 20 metų. Sparnuotes vidutiniškai kažkur kas 20 metų tenka keisti, nes būna nusidėvi kraštai ir krenta efektyvumas. Dabar turbūt tai vienintelė ir pagrindinė dalis kuri KOL KAS neperdirbama. Bet bent 3 projektus siekiančius tai išspręsti ir jau vykdančius veiklą žinau. Dar manau yra 30+n projektų, kurie tiek toli nenuėjo. Tai hype'as hype'ui, pakils elektros kainos, baigsis reikalai. Nereiktų to sureikšminti ir tuo remiantis dėlioti energetikos strategijos. Reiktų žiūrėti į elektromobilius, šilumos siurblius, šildymą tenais. Svarbu išmanūs tinklai, įrenginiai suderinami su tinklo komunikacijos protokolais, sistemos/aukcionai, kaip visa tai veiktų. Sistema kaip skaičiuoti už tinklo paslaugas ir skatinti optimalų tinklo panaudojimą. Asmeniškai primečiau, kad dėl kintamo tarifo naudojimo, labai bukuoju būdu, įjungiant boilerio pagrindinį teną ir šilumos sistemos siurbliuką veikti tarp 23:00 ir 6:00 ant elektros lapkričio mėnesį sutaupiau apie 40€. ESO buvau pamiršęs aktyvuoti atitinkamą paslaugą, tai būtų dar kokie 10-15€, lyginant su fiksuotu ar net 2 laiko zonų tarifu. Jei sistemą daryti protigesnę, kad automatiškai pasirinktų kada nukrenta kaina ir pagal tai susireguliuotų bei turėtum ir elektromobilį, kuris ir pasirinktų kada pasikrauti, tai sutaupyti per mėnesį jau galima tikrai daug, o kadangi tinklas būtų optimaliai naudojamas, mažiau reikėtų investicijų į jo atnaujinimą ar plėtrą. O šiaip reziumė, tema yra labai labai labai plati, galėčiau vos ne vienu prisėdimu (nu su tarpais pamiegoti) subrainstorminti kokias 6 pagrindinius aspektus į "trumpą" "ala studiją" kuri tilptų į varganus 100 lapų. Gautųsi toks biški išplėstas turinys, nuo kurio būtų galima atsispirti dėliojant pačią strategiją grįsta analize. Galutinis doc'as čia gautųsi kokie 2000+ lapų, nes tai turi apimti ne tik patį tinklą ir elektros gamybos technologijas, bet ir šilumos, transporto, gamybos ir žemės ūkio sektorius ir juose vykstančias transformacijas, tada apimti aplinkos taršos leidimų sistemą, tarptautinius santykius ir t.t. Čia jau net nekalbant apie politines peripetijas. Kartais kai kurių idėjų įgyvendinimą stabdo tik tiek, kad nėra kam tos idėjos pasiūlyti, arba neatsiranda žmogaus, kuris imtų ją įgyvendinti, o visi užsikrovę kitais projektais. Jei kalba apie ministerijas ar viešąsias įstaigas, tai atlyginimas yra juokingas. Kokie 1200€ yra lubos, privačiame sektoriuje tik ką baigęs ar baiginėjantis studijas bakalauras antrais metais tiek gali gauti algos. O čia reikia patyrusio eksperto, su bent 5 metų patirtimi. Taip kad eina iš idėjos daug kas, arba eina neturėdami pakankamai žinių, arba blogiausia, eina kitų interesų.

2000 puslapių turbūt neskaityčiau, tik grafikus visus peržiūrėčiau. Na tai bendrai viską paėmus, kaip manai, kokia viena energijos gavimo forma sukelia mažiausia taršos, ir galėtų pilnai padengti žmonijos poreikius, bei leistų išlaikyti palyginus panašius žemdirbystės tempus? Atmetus kainą, ir tą faktą, kad jau beveik teoriškai veikia fusion tipo jėgainės. Beje energijos strategijas reikia dėlioti remiantis prielaida, kad jos poreikis augs. Tai neigti yra neracionalu.

skaiciau apie tai kazkur. cia pietu ir centro Amerikoje, kur dabar tropiku miskai - tipo buvo principe visur ganyklos-dirbamos zemes. cia is tu laiku kai deginamoji zemdirbyste buvo. tada tiesiog nemokejo trest zemes. tai duodavo kelis metus atsigaut - apaugindavo krumynais-miskais. atstatydavo dirvos biosluoksni. tada isdegindavo viska. ir augindavo gerus derlius kelis metus. kol nueikvodavo derlingaji sluoksni. ir kartodavo procesa. pas mus lygtai lydimine zemdirbyste vadinas - ar kazkaip panasiai. kai atrado tresima gyvuliu sudais - sitas budas isnyko. o dabar chemines trasos viska pakeicia. visoks tikslusis dozavimas. is esmes net pacios zemes nebereikia galima siltnamiuose su isbetonuotom grindim valdomom salygom nors ir keliais aukstais augint.

taupymas nera priemone. cia yra situacijos stagnacija. mazdaug kaip "taupyt" vaiksciojima nusipjaunant koja. paskui nusipjaunama antra koja. nes kazkokie buhalteriai paskaiciuoja - kad sumazejo vaiksciuojimas panaikinus kojas... logiska juk tada rankas dar nupjauna. ir toliau svaigstama, kad ir koki liezuvi dar butu verta nupjaut, kad pasiekt beveik 99,5% vaiksciojimo sutaupymo efektyvuma va sitas procesas ir yra dabartine konservu uzsukta namu renovacija efektyvi priemone yra tik viena - daromos zalos balanso suvaldymas. zala reikia kompensuot. arba panaikint pacius zalos padarymo mechanizmus (visa zalos atsiradimo cikla, o ne kazkokia dali). ir ne taupyt zalos kiekius, kaip galvoja glusai pats energijos vartojimas zalos nedaro. ir sutaupyti energijos kiekiai visiskai nesvarbu. yra net teigiamas efektas zalos sumazinimui, kai didinamas energijos suvartojimas. nes didinant suvartojima - dideja situacijos suvaldomumas. dideja galimybes reguliuot. tu gali pakreipt valdyma ekologine kryptim. nes tu turi valdymo priemones bent jau. kai tu viska uzmarinaves "taupymais" ir neturi jokio vartojimo - tu isvis nebevaldai pacios situacijos. is esmes tampi tik stebetoju ir ziuri kaip tarsa ir eko situacija blogeja... duosiu pvz: sakykim mano "ateitis" - kaip as ja isivaizduoju. turim energetiskai aktyvius namus, kurie gaminasi energija ir netaupo silumos. ir gamybine galia tokiu namu sakykim Lietuvos butu 500TW momentinis pajegumas. kad islaikyt tipinius "kiaurus" C/D klases kvepuojancius namus. ir turim kita varianta - imortal piesiama energetini roju - visiskai pasyvius namus. nu tipo prisiltintus metrinem vatom ir laikancius tipini klimata. nu kazkokia A+++ klase nu ten ziemas iki minus 20c keturis menesius sakykim atlaiko, nuo zmoniu bezdejimo energijos. o jokiu energijos gamybiniu pajegumu neturima - nes ju nereikia. ir dabar back - nukrinta asteroidas ir ateina ledynmetis... susiformuoja amzinas isalas. teperaturos nukrinta sakykim iki minus 40 visus metus... mano atveju sudubliuojam energetika sakykim i kas trecia nama, ir prasedim ledynmeti tiesiog tankiau susikise. ar net gal pakaktu pajegumu istisai tirpint ledynus su isalo formavimusi sustabdymu imortal "sutaupytam" energetiniam rojuje visi mirsta.. nuo susalimo. nes pasirodo reikejo A+++++++++ klases sienu. kas isgaunama tik eksponentiskai storinant... apsiskaiciavo buhalteriukas...

Sutaupyta energija gali vesti prie mažesnio išgavimo. Bet kaip minėjau ankščiau, labai abejoju kad tai veiks, nes bendri žmonijos išnaudojami energijos kiekiai didėja, ir atsiranda visokių energijos juodųjų skylių kaip kriptovaliutos. Energijos vartojimas yra dalis proceso, kuris daro žalą. Tai gali sakyti kad karvės skerdimo neužtenka, kad gautum mėsą, reikia ją ir užaugint. Bet va būtent energijos vartojimas yra arčiausiai žalos, nes nuo to paklausos priklauso pasiūla.