Lietuva - kosmoso valstybė? Apie visame pasaulyje pripažintus technologinius pasiekimus ir kada gi pirmasis lietuvis išskris į kosmosą ()
Lietuva planuoja tapti Europos kosmoso agentūros (EKA) asocijuotąja nare – šiuo metu mūsų šalis turi bendradarbiaujančios valstybės statusą. Apie tai ir kitas kosmines Lietuvos perspektyvas „Žinių radijui“ pasakojo Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Europos Kosmoso agentūra – tai tarpvyriausybinė organizacija, įkurta dar 1975 metais, kurios paskirtis – skatinti Europos valstybių bendradarbiavimą kosmoso tyrimų ir technologijų srityje. Šiuo metu agentūra jungia 22 valstybes nares, 2 asocijuojas nares – ir apibendrinant galima sakyti, kad kadangi Europos šalys turi mažesnius pajėgumus nei Jungtinės Amerikos Valstijos, tai Europos valstybės vienijasi ir vykdo įvairius su kosmoso sritimi susijusius projektus“, – pasakojo viceministrė.
Anot jos, vykdomi projektai yra patys įvairiausi – tai gali būti ir astronautų rengimas, kosmoso srities startuolių akceleravimas ir panašiai.
„Lietuva turi investuoti į perspektyvius sektorius, ir nors vidutiniam žmogui kosmoso sektorius gali skambėti labai įmantriai, tačiau tai yra itin perspektyvi sritis: skaičiuojant 2020 metų pasaulinio kosmoso sektoriaus vertę, ji siekia 317 milijardų eurų, o kasmetinis augimas – net 6,7 proc. Nors svarbų vaidmenį sektoriuje dar vis vaidina valstybės, bet šiuo metu jau vyksta ir sparti sektoriaus komercializacija, kuriasi nauji startuoliai. Tai iš tiesų yra labai perspektyvi rinka, į kurią Lietuva turi investuoti – ir tą ir daro“, – teigė E.Markevičiūtė.
Lietuviai iki šiol įgyvendino ir įgyvendina 34 kosmoso srities mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus. Viceministrė pasakojo, kad Europos kosmoso bendruomenėje jau esame žinomi kaip pasauliniai lyderiai lazerių technologijų srityje, turime didelę patirtį optikos srityje, esame pripažinti nanopalydovų ir jų komponentų gamyboje.
„Jei konkrečiai – reikšmingų pasiekimų Lietuvos įmonės turi įvairiose srityse: pavyzdžiui, įmonė „Geomatrix“ teikia išmaniosios žemdirbystės paslaugas – tai yra Žemės stebėjimo duomenų taikymo sritis. Įmonė „Vitamed“ yra sukūrusi neinvazinę galvospūdžio matavimo technologiją (kuri, kaip planuojama, bus taikoma astronautų sveikatos būklės stebėjimui, lrytas.lt past.). Daugumai turbūt geriausiai yra žinoma robotikos sritis: įmonė „Black Swan Technologies“ kuria dirbtiniu intelektu grindžiamas autonomines sistemas. Na ir aišku, reikėtų paminėti, kad kosminės srities projektus vykdo ne tik įmonės, bet ir mokslo institucijos, veikiančios Lietuvoje: Vilniaus universitetas, Kauno Technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas ir kiti“, – nurodė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Kaip buvo skelbta pranešime spaudai, Lietuva Europos kosmoso agentūrai kasmet moka apie 3 milijonų eurų narystės mokestį – ir tai atneša į Lietuvą 8,4 mln. eurų grąžą.
E.Markevičiūtė pasakojo, kad mechanizmas yra toks, jog asocijuota narystė suteikia teisę Lietuvos verslui ir mokslui dalyvauti įvairiose EKA mokslo ir inovacijų programose, ir pinigai susigrąžinami būtent per tai.
„Pačios EKA duomenys rodo, kad programų dalyvių tiesiogiai investuotas vienas euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės atgal. Be to, grąža yra dar ir tokia, kad Lietuva turės teisę teigti EKA verslo inkubatorių, kuris teiks ekspertinę ir finansinę pagalbą kosmoso srities startuoliams – ir vien dėl šio centro veiklų kasmet didėtų EKA skiriamo finansavimo Lietuvai dydis, neskaičiuojant kitų naudų: startuolių kuriamų darbo vietų, eksporto ir panašiai, – pastebėjo viceministrė. – Dar, aišku, yra skaičiai, yra finansinė, monetarinė grąža – ir dėmesys šiam sektoriui, ir tuo pačiu prestižas“.
Asocijuotąja EKA nare dar yra ir Latvija, o iš visų trijų Baltijos šalių pilnateise nare yra tik Estija – anot viceministrės, EKA, įvertinusi Estijos narystės situaciją, mažesnėms šalims siūlo pradžiai tapti asocijuotomis narėmis.
„Dar turėtume pasiauginti mūsų kosmoso srities raumenis – tam, kad galėtume pasiekti ir pilnateisio nario statusą“, – apibendrino E.Markevičiūtė ir priminė, kad pilnateisės narės statusas duoda ne tik tam tikras naudas ir prestižą, bet ir reiškia daug įsipareigojimų, o kad juos galėtume pilnai įvykdyti, reikia iš tiesų dar paaugti.
Ji pasakojo, kad EKA iniciatyva vykdomas šalių apskrito stalo bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių, tad Baltijos šalių potencialas kosmoso srityje tikrai egzistuoja – tačiau viceministrė perspėjo, kad nereikėtų pamiršti ir savo didesnių kaimynų – Lenkijos – kurie irgi stipriai investuoja į šią sritį.
„EKA Lietuvos galimybes tapti asocijuota nare vertina puikiai, jie laukia šito žingsnio, siekia, kad Lietuva kuo greičiau ir kiek įmanoma daugiau įsilietų į Europos kosmoso ekosistemą. Ministerija ir visa mūsų bendruomenė iš EKA pusės jaučia didelį susidomėjimą Lietuvos potencialu, ir džiugi žinia yra ta, kad iš EKA pusės Lietuvos asocijuotos narystės susitarimas yra priimamas be jokių abejonių – sausį vykusiame EKA Tarptautinių santykių komitete tam buvo pritarta vienbalsiai. Aišku, mūsų dar laukia kovą vyksiantis EKA Tarybos posėdis – tačiau manau, kad jame viskas bus gerai, ir jame bus patvirtintas susitarimo su Lietuva sudarymo sutartis“, – teigė E.Markevičiūtė.
Paklausta, kada pirmasis lietuvis pasieks kosmosą, viceministrė teigė, kad yra bent keli scenarijai. „Optimistinis scenarijus – kad pilnateisiais EKA nariais tapsime 2028 metais, o pesimistinis – kad 2038 m. Bet niekada negalime atmesti galimybės, kad mus aplenks koks Amerikos lietuvis“, – aiškino viceministrė ir papildė, kad tai priklauso nuo viso kosmoso ekosistemos stiprumas.
„Pilnateisė EKA narystė leidžia ruošti ir astronautus. O Lietuva pilnateisės narystės EKA gali tikėtis anksčiausiai 2028“, – paaiškino ji.
