Kuo toliau, tuo toliau – ir tai tik maža dalelė viso Saulės sistemos išsibarsčiusio gėrio.

Komanda, kurioje yra Havajų universiteto astronomijos instituto astronomas (Hawaiʻi Institute for Astronomy – IfA), patvirtino planetoidą, kuris yra kone keturis kartus toliau nuo Saulės nei Plutonas. Taip jis tapo toliausiu kada nors stebėtu mūsų planetų sistemos objektu. Planetoidas, gavęs „Farfarout“ pravardę, pirmą kartą aptiktas 2018 metais, o dabar komanda surinko pakankamai stebėjimo duomenų, kad galėtų nustatyti jo orbitą. Dabar Mažųjų planetų centras (Minor Planet Center) suteikė jam oficialų pavadinimą – 2018 AG37.

Farfarouto pavadinimas skiria jį nuo 2018 metais tos pačios komandos atrasto ankstesnio rekordininko „Farout“. Komandoje dalyvauja UH Mānoa's David Tholen, Scott S. Sheppard iš Carnegie mokslo instituto, ir Chad Trujillo iš Šiaurės Arizonos universiteto, kurie sudarinėja išorinės, už Plutono esančios išorinės Saulės sistemos vaizdalapį.

Kelionė apie Saulę

Dabar Farfaroutas yra už 132 astronomininių vienetų (a.v.) nuo Saulės; 1 a.v. yra lygus atstumui tarp Žemės ir Saulės [150 mln. km]. Palyginimui, Plutonas yra vos už 34 a.v. nuo Saulės. Naujai atrasto objekto orbita labai ištęsta – kai jis būna toliausiai nuo Saulės (afelyje), nuo jo iki Saulės yra 175 a.v., o kai būdamas arčiausiai (perihelyje), skrieja Neptūno orbitos vidje, už maždaug 27 a.v.

Farfaroutas apie Saulę keliauja maždaug tūkstantį metų, kaskart kirsdamas Neptūno orbitą. Tai reiškia, kad Farfaroutas per planetų sistemos gyvavimo laiką tikriausiai patyrė stiprų Neptūno gravitacinį poveikį, nulėmusį tokią didelę ir ištęstą jo orbitą.

„Vienas Farfarouto apsisukimas apie Saulę trunka tūkstantmetį,“ sakė Tholenas. „Dėl tokio ilgo orbitinio periodo, dangumi jis juda itin lėtai, tad norint tiksliai„ nustatyti jo trajektoriją, stebėti reikia bent keletą metų.

Atrastas Maunakea'oje

Oficialus pavadinimas Farfaroutui bus suteiktas, kai jo orbita per kelis metus bus geriau apibrėžta. Jis buvo atrastas Subaru 8 metrų teleskopu, esančiu ant Maunakea kalno Havajuose, ir patvirtintas Gemini North ir Magellan teleskopais, per pastaruosius kelis metus nustatant jo orbitą, remiantis lėtu judėjimu dangaus skliaute.

Farfaroutas yra labai blankus, ir remdamasi jo šviesiu ir atstumu iki Saulės, komanda vertina, kad jo skersmuo ~400 km, tad, darant prielaidą, kad jame daug ledo, jis atsiduria nykštukinių planetų dydžių spektro apačioje.

„Farfarout atradimas demonstruoja stiprėjantį mūsų gebėjimą matuoti Saulės sistemos pakraščius ir stebėti vis tolesnes jos ribas,“ sakė Sheppardas. „Tokius tolimus objektus, kaip Farfarout, paskutiniaisiais metais tapo įmanoma efektyviai atrasti tik dėl labai didelių teleskopų skaitmeninių kamerų pažangos. Nors kai kurie iš šių tolimų objektų yra nemenki, dydžiu priskirtini nykštukinėms planetoms, kadangi yra taip toli nuo Saulės, jie itin blankūs. Farfaroutas yra tik planetų sistemos pakraščiuose skriejančių objektų ledkalnio viršūnė.“

Neptūno įtaka

Kadangi Neptūno sąveika su Farfarout stipri, iš jo orbitos ir judėjimo negalima nustatyti, ar labai tolimuose Saulės sistemos pakraščiuose yra kita nežinoma masyvi planeta, nes tokios sąveikos dominuoja Farfarouto orbitinę dinamiką. Tik objektai, kurių orbitos lieka planetų sistemos pakraščiuose, toli nuo Neptūno gravitacinio poveikio, gali pateikti nežinomos masyvios planetos buvimo ženklų. Tokiais indikatoriais galėtų būti Sedna ir 2012 VP 113, kurie, nors dabar yra arčiau Saulės už Farfaroutą (maždaug už 80 a.v.), tačiau niekuomet neprisiartina prie Neptūno, tad juos galėtų paveikti galima Planeta X.

„Farfarouto orbitos dinamika gali padėti suprasti, kaip formavosi ir vystėsi Neptūnas, nes Farfaroutas į Saulės sistemos pakraščius veikiausiai buvo išsviestas, kai tolimoje praeityje pernelyg prisiartino prie Neptūno,“ svarsto Trujillo. „Farfaroutas tikriausiai santykius su Neptūnu dar aiškinsis, nes jų orbitos vis dar susikerta.“

University of Hawaii at Manoa
scitechdaily.com

Komentarai ()