Patvirtintas medžių genetinio fondo Lietuvoje išsaugojimo planas - šiemet prasidės ir labai svarbūs paprastojo ąžuolo tyrimai ()
Aplinkos ministerija pirmadienį pranešė numačiusi, kaip 2021–2023 metais bus saugojamas miško medžių genetinis fondas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Planuojama saugoti genetinių miško medžių išteklius jų kilmės vietose ir perkėlus juos į kitą aplinką, taip pat pagrindinių ir retų miško medžių rūšių selekcija, genetiniai ir selekciniai moksliniai tyrimai ir jų panaudojimas sėklinei miško bazei kurti.
„Genetiniuose draustiniuose ir medynuose siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas medžiams savaime atželti arba dirbtinai atkurti jų palikuonis, todėl taikomos klasikinės miškininkystės priemonės – specialieji kirtimai, parama savaiminiam žėlimui, kad juose susiformuotų įvairiaamžiai saugomų medžių rūšių populiacijų medynai“, – rašoma pranešime.
„Be specialiųjų kirtimų šiuose objektuose neįmanoma apsieiti, o siekiant išsaugoti šviesamėgių medžių rūšių (pavyzdžiui, pušies, ąžuolo) genetinius išteklius, sėkmingam jų atkūrimui būtinos ir 0,5–1 ha erdvės“, – teigiama jame.
Ministerijos teigimu, Punios šilo eglės ir pušies genetiniai medynai dabar užima 285 ha plotą.
Čia 1985 metais buvo įkurtas medžių genetinis rezervatas, tačiau nevykdyta jokių jų atkūrimą ar atsikūrimą skatinančių priemonių, tad vietinės populiacijos ėmė nykti.
„Todėl 2001 metais pasirinktas kitas – draustinio – režimas, kad specialiaisiais kirtimais ar sėkliniais metais purenant miško paklotę būtų vykdomas ir skatinamas senstančių medžių populiacijų atkūrimas, formuojant įvairiaamžius medynus, kol medžiai dar nepasiekę gamtinės brandos ir gausiai dera“, – teigia ministerija.
Šalies genetiniai miško medžių ištekliai – valstybinės reikšmės miškuose atrinkti 160 genetiniai draustiniai ir medynai, kuriuose saugomos ir atkuriamos natūraliai augančios, per keletą šimtmečių susiformavusios vietinių medžių rūšių populiacijos, 2772 rinktiniai medžiai, 18 vertingiausių medžių klonų rinkinių, augančių 57 ha plote.
Genetiniai miško medžių ištekliai iš viso užima 3,8 tūkst. ha – 0,16 proc. visų šalies miškų ploto.
Geriausių, atspariausių genetinių miško medžių išteklių palikuonys naudojami sėklinei miško bazei kurti. Jų genetinės savybės vieną ar du kartus išbandomos bandomuosiuose želdiniuose.
Lietuvoje įveista 90 vietinių medžių rūšių (daugiausia – ąžuolo, pušies ir beržo) bandomųjų želdinių, iš viso – 174 ha. Iš išbandytų medžių palikuonių klonų veisiamos sėklinės plantacijos, o iš jose surinktų selekcinių sėklų auginami sodmenys miškams atkurti ir veisti.
Ministerija teigia, kad šiemet jos užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai paprastojo ąžuolo bandomuosiuose želdiniuose pradės ąžuolų genetinės struktūros ir įvairovės dėsningumų tarp populiacijų pagal DNR žymenis tyrimus. Jų rezultatai bus panaudoti sėklinei paprastojo ąžuolo plantacijai ir klonų rinkiniui sudaryti.
Genetinių miško medžių išteklių objektus atrenka Valstybinė miškų tarnyba. Visi jie įrašyti į Europos miško genetinių išteklių duomenų bazę, šalies Augalų nacionalinių genetinių išteklių informacinę sistemą ir Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą.
