Ekspertai surado „super augalą“: taip sugeria pakelės oro taršą, kaip jokie kiti krūmai ()
Šių augalų sodinimas pakelėse galėtų būti vienas iš efektyvių būdų mažinti oro taršą. Šalia judrių kelių pasodintos šių erškėtinių šeimos augalų gyvatvorės 20 % geriau sugeria taršą nei kiti krūmai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaulenis (lot. Cotoneaster) yra „super augalas“, kuris gali padėti sugerti taršą judriuose keliuose, sako sodininkystės ekspertai.
Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) mokslininkai nagrinėjo gyvatvorių efektyvumą sugeriant oro taršą, palygindami skirtingus krūmų tipus, įskaitant kaulenį, gudobelę ir vakarietiškąjį raudonąjį kedrą.
Šis tyrimas yra labdaros organizacijos dalis siekiant palengvinti aplinkos problemas, tokias kaip oro tarša, potvyniai ir karščio bangos, didinant sodų ir žaliųjų erdvių naudą.
Tyrėjų teigimu, gelsvapūkis kaulenis (lot. Cotoneaster franchetii) sugeria taršą mažiausiai 20 % efektyviau, palyginti su kitais krūmais, nors ramesnėse gatvėse skirtumų beveik nepastebėta.
Tyrimo vadovė dr. Tijana Blanusa sakė: „Pagrindiniuose miesto keliuose, kur vyksta intensyvus eismas, mes pastebėjome, kad augalų rūšys, turinčios sudėtingesnius, tankesnius skliautus ir šiurkščius bei plaukuotus lapus, pavyzdžiui, kaulenis, buvo efektyviausios“.
„Mes žinome, kad vos per septynias dienas 1 metras tankios kaulenio gyvatvorės surinks tą patį taršos kiekį, kurį automobilis išmeta nuvažiavęs 800 km atstumą“.
Jos teigimu, kaulenis būtų idealus sodinti šalia judrių kelių, kur tarša itin didelė, o kitose vietovėse, kur svarbi floros įvairovė, rekomenduojama derinti rūšis.
Apklausus 2056 respondentus, nustatyta, kad trečdalį (33 proc.) paveikė oro tarša, tačiau tik 6 proc. savo soduose imasi aktyvių veiksmų, kad ją sumažintų.
86 proc. apklaustųjų teigė besirūpinantys aplinkosaugos problemomis, o 78 proc. – dėl klimato pokyčių, tad Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) tikisi panaudoti šį susidomėjimą tam, kad paskatintų žmones galvoti apie pagalbą aplinkai tiesiog darbuojantis savo sode.
Profesorius Alistairas Griffithsas, RHS mokslo ir kolekcijų direktorius, sakė: „Mes nuolat identifikuojame naujus „super augalus“, pasižyminčius unikaliomis savybėmis, kurie kartu su kita augmenija teikia didesnę naudą, suteikdami labai reikalingas buveines gyvūnijai.
„Mes nustatėme, kad, pavyzdžiui, gebenės sienų danga puikiai tinka vėsinant pastatus, o gudobelės ir ligustrai padeda palengvinti intensyvius vasaros kritulius ir sumažinti lokalizuotus potvynius. Jeigu jie būtų pasodinti soduose ir želdynuose, galėtume labai pakeisti kovą su klimato kaita“.