Ilgą laiką dėl ribotų žinių apie žmogaus anatomiją, medicinoje buvo taikomi keisčiausi ir dažniausiai abejotino veiksmingumo vaistai ir gydymo metodai.

Daktaro Youngo sukurti „Dr. Young's Ideal Rectal Dilator“ – idealūs tiesiosios žarnos išplėtėjai, sukurti 1890-aisiais, nebuvo parduodami kaip seksualinis žaislas (analinis kaištis), kokie yra dabar, bet kaip rimta medicinos priemonė.

Instrukcijoje vartotojams buvo siūloma pradėti nuo mažesnio išplėtėjo ir po truputį eiti prie didesnio.

„Pirmiausia išplėtėjas pašildomas šiltame vandenyje; tada sutepkite vazelinu ir, kai esate pritūpęs - arba gulėdami ant šono, kai keliai sulenkti, - švelniai įkiškite „dilatorių“ į tiesiąją žarną iki išplėtėjo žiedelio“, - rašoma instrukcijoje.

„Laikykitės minutę vietoje, o išangės raumenys jį uždarys ir išlaikys. Sėskite arba atsigulkite ir leiskite jam pabūti pusvalandį ar valandą, kad pasiektumėte geriausių rezultatų“, - toliau nurodoma instrukcijoje.

„Pasiruošus pereiti prie kito didesnio dydžio, pirmiausia geriausia kelias minutes naudoti tą patį dydį, kokį naudojote, kelis kartus įdėdami ir ištraukdami. Tai yra labai naudinga ir neturėtų būti pamiršta“.

Ant pakuotės pažymėta, kad jų neturėtų naudoti asmenys iki 8 metų be gydytojo priežiūros.

Gydytojas Youngas pripažino, kad žmonės, matydami didžiausios apimties išplėtėją, dažnai supanikuoja, tačiau patikino, kad, perėję dydžius, jie galės jį sutalpinti ir netgi gali norėti išbandyti „papildomo ilgio“ išplėtėją, kurio storis buvo daugiau nei 3,8 centimetro.

Buvo teigiama, kad jie padės tuštintis „sustiprindami ir tonizuodami raumenis, kontroliuojančius tuštinimąsi“, ir daugiausia jie buvo parduodami kaip priemonė užkietėjusiems viduriams.

Klientai, naudoję jį šiam tikslui, atrodė patenkinti, o kai kurie teigė, kad neparduos išangės kištukų už jokią kainą.

Išangės išplėtėjai buvo reklamuojami kaip stebuklinga priemonė nuo visos „puokštės“ negalavimų – skatina labiau gaivinantį miegą, gali palengvinti nemalonų burnos kvapą ir blogą skonį, suteikia švelnią odą, gydo spuogus, mažakraujystę, vangumą, nemigą, anoreksiją, galvos skausmą, viduriavimą, hemorojų, vidurių pūtimą, nevirškinimą, nervingumą, dirglumą ir peršalimą.

Žinoma, šie teiginiai buvo toli nuo medicininės tiesos, kaip tai patvirtina ši teismo byla.

1940 metais teismo byloje JAV maisto ir vaistų administracija nusprendė, kad teiginiai ne tik nebuvo pagrįsti įrodymais, bet ir kad prietaisas „yra pavojingas sveikatai, kai jis būtų naudojamas etiketėje nurodytu, rekomenduojamu ar siūlomu dažniu ir trukme“.

Produktus buvo įsakyta sunaikinti, dar prieš sužinant, kad dr. Youngas medicinos žurnale taip pat teigė, kad išangės išplėtėjai veiksmingai išgydys beprotybę.

Komentarai ()