Apie 4100 km į vakarus nuo Vilniaus yra vieta, kurią daugelis vadina Atlanto perlu. Kitaip ši sala dar vadinama amžino pavasario sala, kurioje vyrauja lėtas gyvenimo ritmas ir nuolatos tvyro atsipalaidavimo atmosfera – tai Madeira.

Ši sala priklauso Makaronezijos salynui (Kanarų salos priklauso šiam salynui), rašoma kelionių organizatoriaus „Itaka“ pranešime spaudai. Ji yra beveik dvigubai didesnė už Vilnių, o europiečiai apie šią salą sužinojo dar didžiųjų geografinių atradimų laikais. Madeira jau tuo metu buvo pripažinta kaip puiki vieta prekybai bei cukranendrių ir vynuogynų auginimui, kurie tuo metu buvo tikra aukso gysla. Madeiros sala net ir šiandien garsėja savo vynuogynais bei ypatingai – Madeiros vynu.

Madeiros sala ilgą laiką buvo populiari jūrų kelionių tarpinė stotelė. Čia prisišvartuodavo laivai, kad pasipildytų maisto, vandens ir vietinio vyno atsargas tolimesnei kelionei. Tačiau jūreiviai susidurdavo su problema, kad žemiau laivo denio laikomas vynas, paveiktas tropinių klimato sąlygų, sugesdavo. Jūreiviai, norėdami to išvengti, į vyno statines pradėjo dėti distiliatą. Dėl to vynas tapo atsparus aukštai temperatūrai ir tapo dar geresnis. Šiais laikais vienas geriausių salos suvenyrų yra vyno butelis, kurio pagaminimo metai sutampa su jūsų gimimo metais.

Madeiros gamta - tai tikras fenomenas Europoje. Sala garsėja endeminiais laurų miškais, kurie mena pirmykščius laikus, kai žemės paviršiumi vaikščiojo dinozaurai. Todėl pasivaikščiojimas tokiuose miškuose yra lydimas nepamirštamų patirčių, kur atsiskleidžia neįtikėtinas gamtos grožis ir rūšių įvairovė. Vienas iš tokių augalų pavyzdžių – strelicija, karališkai atrodanti spalvinga ir rafinuota gėlė.

Tačiau visa gamtos įvairove galima grožėtis tik dėka levadų – drėkinimo kanalų, kuriais keliauja vanduo iš Šiaurės į Pietus. Šalia levadų esantys pasivaikščiojimo takai sudaro sąlygas pasiekti išskirtines salos vietas. Visi Madeiroje esantys takai yra sunumeruoti bei turi pavadinimus, vieni garsiausių pažintinių takų – „Levada das 25 fontes“ ir „Levada Rabacal“. Šių pažintinių takų, esančių šalia levadų, yra skirtingo ilgio bei sudėtingumo, todėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo fizines galimybes ar norus.

Tačiau tai nėra viskas, kuo keliautojus sužavi Madeira. Dar viena išskirtinė vieta, kurioje pasijusite lyg pasaulio pakraštyje – „Ponta do Sao Lourenco“ pusiasalis, kurį iš visų pusių supa vandenyno platybė. Madeiroje yra ir viena aukščiausių uolų pasaulyje, ant kurios užlipus ne vienam pradeda smarkiau plakti širdis, – „Cabo Girao“, šios uolos aukštis siekia 589 metrus virš jūros lygio. Čia įrengta apžvalgos aikštelė, kur pro stiklines grindis galima stebėti kaip lūžta Atlanto vandenyno bangos.

Madeiros sala nepaprastai įvairi ne tik gamta. Salos pietūs yra kur kas labiau komercializuoti nei salos šiaurė. Šiaurinė dalis yra kur kas labiau atšiauresnė bei laukinė, kurioje galima pamatyti natūralius „Porto Moniz“ baseinus, maitinamus vandenyno.

Atskiro dėmesio reikalauja ir Madeiros folkloras ir tradicijos. Nuvykus į nedidelį Santanos miestelį, galima pamatyti regioninės architektūros pavyzdžius, kuriuos tikrai norėsis įsiamžinti nuotraukoje. Taip pat, vietinėse maisto prekių parduotuvėse galima rasti vietinio medaus bei audinių.

Aplankius visas šias vietas, nevalia praleisti Funšalio – charizmatiškos salos sostinės. Čia rasite puikių restoranų ir ne mažiau įdomių vietinių barų su išskirtinio skonio maistu. Besilankant Madeiroje galima paragauti išskirtinių patiekalų: „espetada“ – ant iešmelių patiekiama mėsa, kurie pakabinami virš stalo, „bolo do caco“ – orkaitėje keptas kvietinis pyragas arba „bolo de miel“ – saldus medaus desertas. Tačiau, nevalia pamiršti ir jūros gėrybių – Espada – giliavandenė pabaisa iš Atlanto – Juodosios kalavijos žuvis. Tai itin subtili žuvis, kurios skonis geriausiai atsiskleidžia patiekus su pasiflorų padažu.

Funšalis be kita ko yra ir kultūros centras, pasižymintis didinga architektūra su daugybe galerijų. Bet bene garsiausi ir labiausiai lankomi yra nuostabūs parkai bei sodai. Dėl salos, vadinamos Europos sodu, nereikėtų stebėtis, kad būtent parkai sutraukia minias žmonių, kurie nori pasigėrėti įspūdinga gamtos įvairove ir unikalumu. Vienas garsiausių sodų – „Jardim Botanico“ ant Monte kalvos, kurią pasieksite keltuvu. Juo keliamasi apie 20 minučių, tuo metu galima grožėtis nuostabia miesto panorama.

Ne ką įspūdingas ir nusileidimas. Nusileisti galima pintomis rogėmis, kurios tikrai nepaliks abejingų. Į jas paprastai gali susėsti 2-3 suaugusieji ar 2 suaugusieji ir 2 vaikai. Su tokiomis rogėmis pravažiuosite siauromis, asfaltuotomis ir net stačiomis Funšalio gatvelėmis. Tokias roges paprastai vairuoja du vyrai, kurie bėgdami stumia roges. Ir tai nėra paprastas gatvės darbas, tai yra profesija, kurią tėvas perduoda sūnui. Toks nusileidimas rogėmis tęsiasi apie 2 km ir be abejonės toks nuotykis įsimins ilgam.

Funšalis taip pat yra ir naktinio gyvenimo centras, kuriame įsikūrę žymūs naktiniai klubai šurmuliuoja ligi paryčių. Taip pat, kasmet Naujųjų metų šventė pritraukia išskirtinį kiekį žmonių, dėl Funšalio uoste ir aplink jį vykstančio fejerverkų festivalio. Kalbant apie pramogas, verta pridurti, kad pats nusileidimas ar pakilimas iš salos oro uosto yra dar viena neįprasta patirtis.

Cristiano Ronaldo oro uostas (oro uostas pavadintas futbolininko garbei) yra vienas neįprasčiausių Europoje. Oro uostas praktiškai yra šlaite, o lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas yra tiesiai iš vandenyno kylančių stulpų pusiaukelėje. Susidaro įspūdis, kad nusileidimas ar pakilimas vyksta ant didžiulio lėktuvnešio.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šiame atokiame, bet nuostabiame kampelyje galima rasti nesuskaičiuojamą kiekį įdomių vietų ir pramogų.

Komentarai (1)