Nustatytas ryšys tarp lauko temperatūros ir COVID-19 perdavimo greičio: ar pavasarį jau galima tikėtis atsigavimo? ()
COVID-19 pandemija, sukėlusį daugiau nei 2,3 milijono mirčių visame pasaulyje, smarkiai sukrėtė visų gyvenimus. Sezoninių temperatūros pokyčių poveikio viruso perdavimui suvokimas yra svarbus veiksnys, kuris galėtų sumažinanti viruso plitimą ateinančiais metais, sako mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
COVID-19 ligą sukeliantis virusas SARS-CoV-2 priklauso gana gausiai žmogiškųjų koronavirusų šeimai, kurių daugumai būdingas padidėjęs plitimas vėsesniais ir ne tokiais drėgnais mėnesiais – ir sumažėjęs plitimas šiltesniais bei drėgnesniais mėnesiais. Turėdami tokias žinias, Luisvilio universiteto Christina'os Lee Brown aplinkos instituto (JAV), Johnso Hopkinso universiteto medicinos mokyklos (taip pat JAV), JAV Gynybos departamento jungtinio dirbtinio intelekto centro ir kiti mokslininkai iškėlė teoriją, kad atmosferos temperatūra turės įtakos SARS-CoV-2 perdavimui.
Mokslininkai sulygino kasdienius žemos temperatūros duomenis ir užregistruotus COVID-19 atvejus penkiasdešimtyje Šiaurės pusrutulio šalių – nuo 2020 m. sausio 22 d. iki balandžio 6 d. Jų tyrimai, praėjusią savaitę paskelbti moksliniame žurnale „PLOS ONE“, parodė, kad kylant temperatūrai, naujų COVID-19 atvejų sumažėja.
Duomenų analizė parodė, kad ribose tarp 30 iki 100 laipsnių pagal Farenheitą (tarp -1 iki 37 laipsnių pagal Celsijų), temperatūros pakilimas vienu (Farenheito) laipsniu buvo susijęs su 1 proc. COVID-19 perdavimo sulėtėjimu, o sumažėjimas vienu Farenheito laipsniu laipsniu – su 3,7 proc. perdavimo pagreitėjimu. Kadangi duomenys buvo surinkti dar pandemijos pradžioje, tokie dalykai kaip karantinas, kaukių dėvėjimas ar kitos socialinės pastangos sulaikyti virusą rezultatams reikšmingos įtakos neturėjo.
„Nors COVID-19 yra infekcinė liga, kuri turi ne nuo temperatūros priklausomą pernešamumą, mūsų tyrimai rodo, kad ji taip pat gali turėti sezoninį komponentą, – sako Brauno universiteto Aplinkos instituto direktorius ir tyrimo bendraautorius dr. Aruni Bhatnagaras. – Žinoma, temperatūros poveikį perdavimo greičiui nulemia ir socialinės intervencijos, pavyzdžiui socialinė distancija, o taip pat laikas, praleistas patalpose – ir kiti veiksniai. Šių veiksnių derinys galiausiai nulemia COVID-19 plitimą“.
Tyrėjai padarė išvadą, kad vasaros mėnesiai yra susiję su sulėtėjusiu Sars-CoV-2 – kaip ir kitų sezoninių kvėpavimo takų virusų – perdavimu. Šis sezoninis poveikis gali būti naudingas planuojant socialines intervencijas ir viruso „sugrįžimo“ laiką.
Jungtinėse Amerikos Valstijose vasarą buvo pastebėti ryškūs COVID-19 šuoliai – tačiau mokslininkai pažymi, kad remiantis jų analizuojamais duomenimis, vėsesnė vasaros temperatūra galėjo sukelti ir dar daugiau COVID-19 atvejų. Duomenys taip pat rodo, kad koreliacija tarp temperatūros ir perdavimo buvo daug didesnė, nei ryšys tarp temperatūros ir pasveikimo – ar mirties nuo COVID-19.
„Šios žinios apie SARS-CoV-2 jautrumą temperatūrai gali turėti svarbų poveikį numatant pandemijos eigą, – sako pirmasis tyrimo autorius ir Johnso Hopkinso universiteto mokslų daktaras Adamas Kaplinas. – Mes nežinome, nei kiek laiko šiuo metu turimos vakcinos išliks efektyviomis, nei kokia yra naujų viruso variantų atsiradimo rizika – o taip pat, ar naujos susirgimų bangos šokinės pirmyn ir atgal iš Šiaurės į Pietų pusrutulį ir atgal, dėl priešingų metų laikų. Tačiau galima daryti pagrįstą išvadą, kad šie tyrimai rodo, jog kaip ir kitus sezoninius virusus, SARS-CoV-2 laikui bėgant gali būti itin sunku suvaldyti – nebent būtų dedamos globalios pastangos stengiantis eliminuoti šią pandemiją“.
Parengta pagal „SciTech Daily“.
