Surasti sovietų nužudytų vienuolių palaikai atskleidė nesuvokiamą žiaurumo lygį - „sovietų okupuotoje teritorijoje vyko masinis teroras“ ()
Archeologai atrado trijų vienuolių katalikių, kurias sovietų kareiviai nužudė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, griaučius. Jų atradimas užbaigia mėnesius trukusią septynių vienuolių, nužudytų per kruviną Sovietų Sąjungos okupaciją, palaikų paiešką.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos Raudonoji armija įsiveržė į Lenkiją 1944 m., iš ten nacistinei Vokietijai patraukus savo karius. Tuo metu sovietų pajėgos siekė perimti kontrolę slopindamos Lenkijos miliciją ir religinius veikėjus įkalindamos, deportuodamos ir žudydamos Lenkijos karius, dvasininkus ir civilius. 1945 m. įrašai dokumentuose liudija apie sovietų kareivių įvykdytą egzekuciją, kurios metu buvo nužudytos septynios Šv. Kotrynos vienuolės, skelbia Lenkijos Nacionalinės atminties institutas (IPN).
Norėdami sužinoti, kur buvo palaidotos šios nužudytos vienuolės, archeologai pirmą kartą kasinėjimus 2020 m. liepą vykdė Gdanske, kur rado sesers Charytynos (Jadwigos Fahl) palaikus. Spalį atlikus kasinėjimus Olštyne buvo rasti, manoma, seserų Generosos (Marios Bolz), Krzysztoforos (Martos Klomfass) ir Liberijos (Marios Domnik) palaikai – visos šios moterys dirbo Olštyno Šv. Marijos ligoninės slaugytojomis.
Norėdami rasti likusias tris vienuoles, archeologai gruodį atliko kasinėjimus Ornetos savivaldybės kapinėse – tam padėjo ir vietinis archyvinis įrašas, ranka nubraižytas laidojimo planas. Norėdami pasiekti 1945 m. kapus, archeologai pirmiausia turėjo iškasti naujesnius palaidojimus. Manoma, kad palaikai, kuriuos jie rado, priklauso paskutinėms trims vienuolėms: seserims Rolandai (Mariai Abraham), Gunhildai (Dorotai Steffen) ir Bonai (Annai Pestka), rašoma IPN pranešime.
Istoriniai dokumentai, palaikų amžius ir lytis bei daugybė religinių objektų rodo, kad kaulai priklauso nužudytoms vienuolėms, teigia IPN. Tarp religinių radinių buvo drabužiai, susiję su Šv. Kotrynos ordinu, nedideli rožančiai su poliruotais karoliukais, didesni rožančiai, skirti nešioti ant diržo, metalu inkrustuotas kryžius ir du medalionai „su Šventosios šeimos atvaizdais“, nurodo IPN atstovai.
Masinis teroras
Kai 1944 m. vokiečiai pradėjo trauktis iš Lenkijos, Rusija pasinaudojo galimybe perimti šalies kontrolę. „Sovietų okupuotoje teritorijoje vyko masinis teroras“, teigia IPR. Raudonajai armijai žengiant į miestus ir kitas teritorijas, kariai plėšė ir degino bažnyčias bei religinius pastatus, o su vienuolėmis buvo dorojamasi „ypač žiauriai“, teigia mokslininkai.
1945 m. vasarį Rusijos pajėgos užplūdo ligonines Gdanske, Olštyne ir Ornetoje – kur dirbo Šv. Kotrynos ordino vienuolės. Kareiviai sumušė bei subadė pacientus ir užpuolė ligonius bandžiusias apginti vienuoles, sukeldami joms siaubingus sužalojimus. Pasak IPN, sesers Rolandos veidas „buvo sudarkytas ir neatpažįstamai ištinęs“, o sesuo Gunhilda buvo peršauta tris kartus.
Mokslininkai taip pat sako, kad sesuo Krzysztofora mirė po „ilgos kovos su sovietų kariu“. Ji mirė su išdurtomis akimis, jai buvo nupjautas liežuvis ir 16 kartų buvo perdurta durtuvu, sakoma pranešime.
Gdansko teismo medicinos institute vyksta septynių griaučių DNR analizė, siekiant patvirtinti vienuolių tapatybę – o katalikų dvasininkai Lenkijoje siekia paskelbti beatifikaciją nužudytoms Šv. Kotrynos seserims, skelbia IPN.
Parengta pagal „Live Science“.
