Vienas triukas mokslininkams leido sukurti neįtikėtinai tiksliai žmogaus biologinį amžių matuojantį „laikrodį“: kaip jiems tai pavyko ir kur tą galima panaudoti? ()
Mokslininkų sukurtas „laikrodis“ leidžia tiksliai nustatyti biologinį organizmo amžių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visi tikriausiai pažįsta 60-metį, kuris gali bėgti maratoną ar lentos pratimą (angl. plank) geba atlikti 7 minutes, ir 20-metį, kuriam nuolat skauda nugarą ir kuriam pritrūksta oro užlipus vos keliais laiptais.
Nepaisant to, kad du žmonės gali būti to paties chronologinio amžiaus, jų biologinis amžius gali labai skirtis, nes visi sensta skirtingai.
Kelno universiteto mokslininkai sukūrė „senėjimo laikrodį“, kuris gali nuskaityti biologinį organizmo amžių iš jo genų ekspresijos, transkripcijos.
Mokslininkai, tyrimą paskelbę „Aging Cell“, jį apibūdino kaip „transkripcija pagrįstą senėjimo laikrodį, kuris artimas teorinei tikslumo ribai“. Modelis buvo pasiektas naudojant apvaliąją kirmėlę Caenorhabditis elegans.
Nors mokslininkai sugebėjo naudoti senėjimo laikrodį, kad nustatytų organizmo biologinį amžių, transkripcija nebuvo naudojama, nes tai buvo laikoma pernelyg sudėtinga norint nurodyti amžių ir nebuvo įmanoma sukurti senėjimo laikrodį pagal genų aktyvumą.
Tyrėjai, bioinformatikas Davidas Meyeris ir genetikas profesorius dr. Björnas Schumacheris, CECAD senėjimo tyrimų kompetencijos klasterio ir Kelno molekulinės medicinos centro (CMMC) senėjimo ir ligų genomo stabilumo instituto direktorius atsižvelgė į genų rinkinį, nuskaitytą iš DNR, kad gautų baltymus ląstelei, ir panaudojo matematinį triuką genų aktyvumo skirtumams pašalinti, pranešė „Science Daily“.
Jų senėjimo laikrodis suskirstė genus į dvi grupes – „įjungtas“ arba „išjungtas“, kad sumažintų didelius pokyčius, todėl senėjimą galima nuspėti iš transkripcijos.
„Keista, kad ši paprasta procedūra leidžia labai tiksliai numatyti biologinį amžių, artimą teorinei tikslumo ribai. Svarbiausia, kad šis senėjimo laikrodis veikia ir esant dideliam amžiui, kurį anksčiau buvo sunku išmatuoti, nes genų aktyvumo svyravimai tada buvo ypač dideli“, – sakė Mejeris.
Naujasis metodas ne tik leidžia mokslininkams prognozuoti genų variantų poveikį senėjimui, bet turi ir daugiau naudos.
„Senėjimo laikrodis taip pat gali būti naudojamas greitai ir labai tiksliai numatyti žmogaus amžių. Biologinio amžiaus matavimas yra svarbus norint nustatyti aplinkos, dietos ar terapijos įtaką senėjimo procesui ir su amžiumi susijusių ligų vystymuisi“, – aiškina Schumacheris. Todėl šį laikrodį galima plačiai pritaikyti senėjimo tyrimuose. Kadangi jis pagrįstas vien genų aktyvumu, jį iš esmės galima pritaikyti bet kuriam organizmui“.