Aiškėja, kad tai, kas nutiko Betelgeizei, vyksta ne taip jau retai: gyvenimą baigianti žvaigždė taip elgėsi ir anksčiau ()
2019 metų pabaigoje Betelgeizė keistai pritemo, sukeldama spekuliacijų apie galimai tuoj įvyksiantį supernovos sprogimą. Visgi pritemimas baigėsi, o sprogimo nebuvo. Paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo tiesiog stipresnio žvaigždės vėjo gūsis, nukreiptas mūsų link ir užstojęs dalį žvaigždės šviesos.
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar nauja panašios žvaigždės Didžiojo šuns VY analizė parodė, kad tokie reiškiniai masyviose gyvenimą baigiančiose žvaigždėse nutinka ne taip jau retai.
Jau seniai žinomi žvaigždės aplinkoje egzistuojantys medžiagos sutankėjimai, lankai ir panašūs dariniai, greičiausiai sukurti pačios žvaigždės vėjo. Nauji Hablo teleskopu atlikti stebėjimai leido išmatuoti šių darinių judėjimo greitį ir apskaičiuoti, kada jie paleisti iš žvaigždės. Pasirodė, kad dauguma darinių priklauso keturiems medžiagos išmetimo etapams, nutikusiems prieš 70, 120, 200 ir 250 metų. Gali būti, kad dar vienas išsiveržimas įvyko vos prieš 25-35 metus.
Palyginus šiuos duomenis su istoriniais žvaigždės šviesio stebėjimais paaiškėjo, kad daugelis išsiveržimų sutapo su užfiksuotu dideliu žvaigždės šviesio kintamumu bei pritemimu. Taigi Didžiojo šuns VY per pastaruosius tris šimtmečius patyrė bent keturis panašius išsiveržimus, kaip Betelgeizė prieš pusantrų metų. Šis atradimas ne tik paaiškina, kad Betelgeizės pritemimas nėra išskirtinis įvykis, bet taip pat padės geriau suprasti raudonųjų milžinių – gyvenimą baigiančių žvaigždžių – evoliuciją.
Tyrimo rezultatai arXiv.