Paslaptingos civilizacijos lobiai gali perrašyti vienos didžiausių pasaulio šalių istoriją: galėjo gyvuoti tūkstančius metų, bet niekada nebuvo užfiksuota jokiuose istoriniuose įrašuose (Video)  ()

Kinijos pietvakariuose aptikti radiniai rodo, kad kadaise šioje vietovėje gyveno nežinoma civilizacija, kurios egzistavimas gali pakeisti tai, kas iki šiol buvo žinoma apie Kinijos istoriją.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Sanxingdui radimvietėje (Sičuano provincija) atrasti lobiai priklausė labai išsivysčiusiai civilizacijai, kuri galėjo gyvuoti tūkstančius metų – bet niekada nebuvo užfiksuota jokiuose istoriniuose įrašuose, šeštadienį spaudos konferencijoje pranešė šalies mokslininkai ir valdžios atstovai.

Per nuo 2019 m. besitęsiančius stambaus masto kasinėjimus buvo atrasta daugiau nei 500 dirbinių, pagamintų iš aukso, bronzos, nefrito ir dramblio kaulo, kurių amžius – daugiau nei 3000 metų. Tarp radinių yra ir auksinė kaukė, kurią galėjo dėvėti šventikas.

Dirbinių kokybė ir atliktų darbų meistriškumas gerokai viršija kitų tuometinių Kinijos regionų – įskaitant Šangų dinastijos centrą, buvusį Huanghės upės lygumoje – pagamintų dirbinių kokybę.

Kinijos Socialinių mokslų akademijos Archeologijos instituto direktoriaus pavaduotojas Shi Jinsongas teigė, kad tradiciškai manoma, jog Kinijos civilizacija kilo iš tos vietovės, kuri buvo žinoma kaip Zhong Yuan – arba centrinė žemė.

 

Ilgą laiką buvo manoma, kad Zhong Yuan buvo pažangiausios civilizacijos pasaulio centras, o „išorėje gyvenantys žmonės buvo laikomi barbarais“, sakė mokslininkas. Tačiau nauji Sanxingdui atradimai rodo, kad Kinijos civilizacijos istorija gali būti sudėtingesnė, nei manyta anksčiau.

„Mes greičiausiai esame skirtingų senovės kultūrų ar civilizacijų susiliejimas“, – turėdamas omenyje Kiniją, sakė Shi Jinsongas

Šiaurės vakarų universiteto archeologas Zhao Congcangas teigė, kad pamatęs artefaktus, liko apstulbęs.

Kai kurie meno kūriniai yra panašūs į objektus, rastus Jangdzės upės ir Pietryčių Azijos radimvietėse – o tai rodo, kad nežinomoji civilizacija buvo ne izoliuota, o dalyvavo „plataus masto mainuose su daugeliu regionų“, sakė jis.

Sanxingdui radimvietė buvo atrasta praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje – ir tai iki šiol yra vienu didžiausių galvosūkių Kinijos archeologijos istorijoje.

Šioje vietoje rasta keli didžiausi ir seniausi bronzos dirbiniai pasaulyje – įskaitant keturių metrų aukščio „gyvybės medį“.

Kadangi šie dirbiniai neturėjo jokio akivaizdaus ryšio su vėlesne kinų kultūra ir niekas negali iššifruoti juose esančių simbolių, buvo daug diskutuojama apie jų paskirtį.

 

Kai kurie ekspertai manė, kad tai yra įkapės – o kiti teigė, kad objektai atliko religinę funkciją. Naujausi atradimai parodė, kad šie dirbiniai greičiausiai buvo naudojami religinėms ar maginėms apeigoms.

Pavyzdžiui, auksinę kaukę galėjo dėvėti šventikas, ir po ceremonijos ji galėjo būti užkasta kartu su kitais vertingais daiktais.

Didelis rastų objektų skaičius rodo, kad nežinoma civilizacija pasižymėjo klestinčia ekonomika ir buvo technologiškai pažengusi.

Sičuano provincija yra derlingame baseine, kurį nuo likusios Kinijos skiria aukšti kalnai.

Pasitelkusi 600 000 karių, 316 m. pr.m.e. regioną užėmė Čin (Qin) karalystė. Ši sritis tapo maisto gamybos baze, kuri po kelių dešimtmečių padėjo valstybės valdovui Qin Shi Huangui sukurti pirmąją centralizuotą Kinijos imperiją.

Sičuanas nuo tada yra oficialia Kinijos civilizacijos dalimi, tačiau ankstesnė regiono istorija tebėra apipinta legendomis – nes trūksta rašytinių liudijimų.

 

Pastaraisiais metais buvo diskutuojama, kad Kinijos civilizacija susikūrė palei Huanghės upę. Kai kurie atradimai rodo, kad ryžių augintojai iš Jangdzės srities įsiveržė į regioną dar priešistoriniais laikais.

Buvo manoma, kad šie pietų imigrantai turėjo geresnes maisto gamybos technologijas, dėl ko populiacija sparčiai augo.

Ankstesnis Fudano universiteto tyrėjų tyrimas rodo, kad dauguma žmonių Kinijoje yra mažos Afrikos genties, prieš 60 000 metų keliavusios per Pietryčių Aziją, palikuonys.

Kinijos Nacionalinės kultūros paveldo administracijos direktoriaus pavaduotojas Songas Xinchao sakė, kad atradimas Sanxingdui radimvietėje yra nacionalinės programos, kurią pradėjo vyriausybė, siekdama išspręsti kai kuriuos „didelius Kinijos istorijos klausimus“, pasekmė. Pasak. S.Xinchao, programos tikslas yra geriau suprasti Kinijos civilizacijos formavimąsi, „sujungiant trūkstamas grandis tarp skirtingų regionų“.

Parengta pagal „South China Morning Post“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(18)
(0)
(18)

Komentarai ()