Surado ypatingą 4000 metų senumo žemėlapį – tokio Europoje dar nebuvo matę ()
Tyrėjai teigia, kad iš naujo atrastas bronzos amžiaus laikų akmuo gali būti seniausias trimatis žemėlapis Europoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmą kartą atrasta 1900 m., 2 m x 1,5 m akmens plokštė buvo dingusi – bet 2014 m. vėl buvo atrasta Prancūzijos pilies rūsyje.
Archeologai, ištyrę ant 4000 metų senumo akmens išraižytus raštus, sako manantys, kad šie ženklai yra teritorijos vakarų Bretanėje žemėlapis. Jie sako, kad tai akmens plokštę paverčia seniausiu žinomos Europos trimačiu žemėlapiu.
Manoma, kad uolos gabalas, žinomas kaip Saint-Béleco plokštė, yra iš ankstyvojo bronzos amžiaus – tarp 1900 ir 1650 m.pr.m.e.
Pirmą kartą radinys buvo atrastas 1900 m., kasinėjant priešistorinius kapus Finistero regione Bretanės vakaruose, kasinėjimus vykdant vietos archeologui Paului du Chatellieriui.
Plokštė buvo užmiršta daugiau nei šimtmetį – ir dešimtmečius pragulėjo J. du Chatelliero namuose, Kernuzo dvare (pranc. Château de Kernuz). Plokštės ieškotojai ją rūsyje aptiko 2014 m.
Išanalizavę akmenyje esančias žymes ir raižinius, mokslininkai įtarė, kad tai gali būti žemėlapis.
„Pakartotinių, linijomis sujungtų motyvų“ buvimas akmens paviršiuje leido manyti, kad jame pavaizduota Finistero sritis, sakoma Prancūzijos priešistorės draugijos biuletenyje atliktame tyrime.
Tyrėjai teigia, kad įdubimai yra trimatis Odet upės slėnio vaizdas, tuo tarpu kelios linijos vaizduoja vietovės upių tinklą.
Šiuolaikinė geolokacija parodė, kad plokštės raižiniai 80 proc. atitinka 29 km ilgio upės atkarpą.
„Tai turbūt seniausias identifikuotos teritorijos žemėlapis, – BBC sakė vienas tyrimo autorių, dr. Clémentas Nicolasas iš Bornmuto universiteto. – Visame pasaulyje yra keli tokie akmenyje išraižyti žemėlapiai. Paprastai tai būna tik interpretacijos. Tačiau čia yra pirmas kartas, kai žemėlapis pavaizduoja vietovę konkrečiu masteliu“.
Dr. C.Nicolasas teigė, kad žemėlapis galėjo būti naudojamas pažymėti konkrečiai vietai. „Tai greičiausiai buvo būdas patvirtinti, kad tuo metu vietinis princas ar karalius turi teritorijos nuosavybės teises“, – sakė jis.
„Mes linkę nuvertinti praeities bendruomenių geografines žinias. Ši plokštė yra svarbi, nes pabrėžia šias kartografines žinias“, – teigė mokslininkas.
Tyrimas apie radinį publikuotas „Bulletin de la Société préhistorique Française“.
Parengta pagal BBC.
