„Džerimanderingas“ – egzistavo dar tada, kai net nebuvo šio termino: kaip atsirado ir kaip taikoma ši praktika – užuomazgų buvo ir Lietuvoje? (Foto, Video) (1)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Džerimanderingo“ pabaiga
JAV Pietuose „džerimanderingas“ nutrūko XX-ojo amžiaus pradžioje dėl taikyto juodųjų rinkėjų slopinimo balsavimo mokesčiais, linčo grėsmės ir kitos klastingos taktikos. Kadangi vieninteliai žmonės, kurie galėjo balsuoti pietinėse valstijose, buvo baltieji ir paprastai demokratai, baltieji demokratai nemanė, kad reikia manipuliuoti rajonais, kad išlaikytų savo daugumą.
Tiesą sakant, po 1900 m. JAV gyventojų surašymo, kai kurios valstijos apskritai nepakeitė savo rinkimų rajonų ribų iki pat 1960 m. Kai daugiau žmonių persikėlė į miestus – ypač juodaodžiai amerikiečiai ir imigrantai – šios valstijos išlaikė rinkimų rajonus, kurie suteikė neproporcingą valdžią kaime gyvenantiems baltaodžiams amerikiečiams.
JAV Aukščiausiasis teismas tai pakeitė septintajame dešimtmetyje priimdamas daugybę teismo sprendimų, vadinamų „perskyrimo revoliucija“. Vadovaudant vyriausiajam teisėjui Earlui Warrenui, teismas nusprendė, kad visose valstijų rinkimų apylinkėse turi būti maždaug vienodi gyventojų skaičiai. Be to, valstijos turi kas 10 metų sureguliuoti savo federalinius kongreso rajonus, kad kiekvienas iš 435 JAV Atstovų rūmų narių atstovautų maždaug tokiam pat skaičiui žmonių.
Kartu su 1965 m. Balsavimo teisių įstatymu, kuris apsaugojo juodaodžių amerikiečių teisę balsuoti, šie Aukščiausiojo Teismo sprendimai užtikrino, kad rinkėjai būtų tolygiau atstovaujami jų valstijų įstatymų leidyboje ir JAV Atstovų rūmuose. Tačiau per porą dešimtmečių kompiuterinės technologijos palengvino rinkiminių štabų strateginį rajonų žemėlapių naudojimą savo partijai pagal naujas taisykles.
„Šiuolaikinės „džerimanderingo“ formos tęsiasi ir toliau: tam tikru požiūriu tai yra politikai, renkantys savo rinkėjus, o ne rinkėjai renkasi savo politikus“, - teigia profesorius Thomas Hunteris.
Galbūt „džerimanderingo“ atvejų buvo ir Lietuvoje? Spręsti jums.
