Naujas tyrimas - žmonės turi dar vieną pojūtį, kurio tiesiog nenaudoja (Video) (2)
Tai, kad žmonės turi tik penkis pojūčius (lytėjimą, uoslę, klausą, regą ir skonio pojūtį) yra mitas. Tų pojūčių yra daugiau (pavyzdžiui, jūs jaučiate savo kūno pusiausvyrą), bet dar vieną galima išsiugdyti - ar norėtumėte puikiai orientuotis tamsoje?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonių pojūčiai nėra tokie geri. Daugybė gyvūnų už mus geriau mato ir girdi, o žmogaus uoslė apskritai yra labai prasta. Kai kuris nors pojūtis yra labai išlavintas ar tiesiog įgimtai labai geras, apie tą žmogų kuriamos TV laidos ir jis vadinamas superžmogumi. Bet dabar japonų mokslininkai teigia, kad žmonės gali naudoti ir echolokaciją.
Echolokacija - tai navigavimas garsu. Ją naudoja šikšnosparniai, kai kurie paukščiai, delfinai. Gyvūnas skleidžia garsą ir klausosi jo aido. Taip prastai matantys šikšnosparniai visiškoje tamsoje išvengia susidūrimo su sienomis ir medžiais.
Kai kurie regėjimo netekę žmonės taip pat išsiugdo gebėjimą orientuotis echolokacijos pagalba. Tačiau iki šiol buvo manoma, kad jie yra tokie, kuriuos dažnai vadiname superžmonėmis - jų gebėjimai yra reti ir ypatingi. Tačiau dabar japonų mokslininkai teigia, kad tai gali būti įprastas žmogaus gebėjimas.
Tuo jie įsitikino pakankamai paprastų eksperimentų pagalba. Viename kambaryje buvo garsiakalbis ir pora mikrofonų, įtaisytų į netikrą galvą (kad atstumas tarp jų būtų panašus kaip tarp žmogaus ausų. Kitame - tyrimo dalyvis, kuris galėjo kontroliuoti ir mikrofonus, ir garsiakalbį. Garsiakalbių kambaryje buvo ir nelygus trimatis objektas - tik abstrakcija, kurios formą dalyviai turėjo apibūdinti.
Tiksliai apibūdinti formos niekam nepavyko. Tačiau dalyviai lengvai galėjo pasakyti, ar forma sukasi, ar stovi nejudėdama. Kitaip tariant, visiškai to nesimokę žmonės naudojo echolokaciją ir galėjo atskirti judantį daiktą nuo nejudančio. Ir labai tiksliai.
Mokslininkai mano, kad pasitreniravę žmonės galėtų apibūdinti ir nejudančio daikto formą. Tiesiog reikėtų ne tik girdėti nuo jo sugrįžtantį aidą, bet ir jį liesti, kad žmogus galėtų susieti daikto formą su garsu. Dabar tyrimo dalyviai girdėjo skirtingus aidus, bet nežinojo, ką jie reiškia. Galiausiai, tektų išmokti ir patiems skleisti garsus, kurie leistų orientuotis aplinkoje.
Nepaisant to, dabar aišku, kad žmonės turi įgimtą supratimą apie aidus ir jų suteikiamą informaciją apie erdvę. Jūsų echolokacijos įgūdžiai yra prasti, nes ja nesinaudojate. Tačiau neregiams tai - labai svarbus įgūdis.