Paskelbta, kaip reaguoja organizmas, gavęs skirtingų gamintojų vakcinas.

Pirmąja doze paskiepijus „AstraZeneca“, o antrąja „Pfizer“ gamintojo vakcina nuo koronaviruso, suaugę asmenys dažniau skundžiasi lengvais ar vidutinio sunkumo šalutiniais poveikiais, nurodoma tyrimo išvadose, skelbia BBC.

Šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmais – šalutiniai poveikiai, kuriais dažniausiai skundžiasi skirtingų gamintojų vakcinomis paskiepyti savanoriai. Skelbiama, kad bet kokie nemalonūs simptomai – trumpalaikiai, jokių nuogąstavimų dėl tokio skiepijimo saugumo nėra.

„Tai tikrai labai intriguojantis atradimas, mes to nesitikėjome“, – teigia „Oxford Vaccine Group“ narys profesorius Matthew Shape‘as.

„Com-Cov“ tyrimas pradėtas vasarį, jo metu bandyta išsiaiškinti, ar antrai skiepo dozei pasirinkus kito gamintojo vakciną galima tikėtis ilgiau trunkančio imuniteto, geresnės apsaugos nuo naujų viruso atmainų ir ar paprasčiausiai saugu, pritrūkus reikiamos vakcinos, skiepyti kita.

Kanados Ontarijo ir Kvebeko valstijos teigia jau artimiausiu metu planuojančios pradėti miksuoti skirtingas vakcinas. Toks sprendimas priimtas dėl „Oxford-AstraZeneca“ tiekimo problemų ir nuogąstavimų dėl itin retų kraujo krešulių.

Tyrime, kurį atliko Oksfordo universitetas, dalyvavo 830 savanorių, vyresnių nei 50 metų. Pirmųjų išsamių tyrimo rezultatų tikimasi jau birželį. Preliminarūs duomenys skelbiami medicinos žurnale „Lancet“.

Vienas iš dešimties savanorių, kuris su keturių savaičių pertrauka gavo dvi „AstraZeneca“ dozes, skundėsi karščiavimu. Kai savanoriai gavo vieną dozę „AstraZeneca“, o kitą – „Pfizer“, proporcija ūgtelėjo iki 34 proc.

„Tokie patys apčiuopiami skirtumai galioja ir kitiems simptomams, tokiems kaip drebulys, nuovargis, galvos skausmas, silpnumas ir raumenų skausmas“, – pažymi profesorius M. Shape‘as.

„Tai reiškia, kad nenorėtume tą pačią dieną skirtingomis vakcinomis paskiepyti visų medicinos seselių, nes kitą dieną gali trūkti rankų“, – sako profesorius.

Skelbiama, kad bandymai buvo atliekami visoje Jungtinėje Karalystėje, savanoriai parinkti atsitiktine tvarka, rašo cbc.ca. Išsamesnių rezultatų dar teks kiek palaukti. Pirmasis bandymų etapas gali suteikti informacijos tik apie šalutinius skiepijimo poveikius, o ne apie vakcinavimo skirtingų gamintojų vakcinomis saugumą bei efektyvumą.

„Kol kas negalime pasakyti, kad tokia skiepijimo praktika gali pagerinti imuninės sistemos atsaką. Apie tai daugiau žinosime po kelių savaičių“, – teigia profesorius M. Shape‘as.

M. Shape‘as taip pat sako, kad šis Oksfordo universiteto atliktas tyrimas turėtų paskatinti visus regionus, svarstančius skiepyti skirtingomis vakcinomis, geriau pasirengti galimoms pasekmės (aktyvesniam šalutiniam poveikiui), tai ypač aktualu ligoninėms, kur darbuotojų trūkumas gali turėti rimtų padarinių.

Kaip pabrėžia „Lancet“, šiuo metu vyksta ir kitų tyrimų, susijusių su „Moderna“ ir „Novavax“ vakcinomis, tyrimai.

McMasterio universiteto profesorius ir infekcinių ligų specialistas, mokslų daktaras Zainas Chagla, kuris pats tyrime nedalyvavo, teigia, kad, nusprendžiant, kiek tiksliai COVID-19 atvejų galima išvengti žmones skiepijant dviem skirtingomis vakcinomis, bus galima tik tada, kai turėsime bandymo veiksmingumo ilgalaikei perspektyvai rezultatus.

Anot eksperto, kol kas panašu, kad tokia skiepijimo strategija Kanadoje gali pasiteisinti, o agresyvesnį šalutinį poveikį jis prilygino tiems atvejams, kai aršiau į skiepus sureaguoja COVID-19 jau persirgusio asmens organizmas.

„Galima sakyti, kad tai pirmasis sėkmės signalas. Juk mūsų pagrindinis tikslas – kuo veiksmingesnis imuninės sistemos atsakas“, – sako Z. Chagla.

Komentarai ()