Garsūs mokslininkai reikalauja dar kartą tirti koronaviruso kilmę: sako, kad ligšiolinis tyrimas – nepatikimas ()
Daugiau nei tuzinas mokslininkų paskelbė laišką respektabiliame mokslo žurnale „Science“, kuriuo ragina toliau tirti ligą COVID-19 sukeliančio viruso SARS-CoV-2 kilmę. Autoriai teigia, kad dabartiniai įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti, ar virusas atsirado natūraliai gamtoje, ar ištrūko iš laboratorijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laiške, paskelbtame ketvirtadienį (gegužės 13 d.) žurnale „Science“, autoriai teigia, kad teorijos, esą virusas buvo netyčia paleistas iš laboratorijos arba natūraliai atsirado iš gyvūnų, „abi išlieka perspektyviomis“.
„Žinojimas, kaip atsirado COVID-19, labai svarbus pasaulinių strategijų kūrėjų informavimui ir siekiui sumažinti būsimų protrūkių riziką“, – rašo jie.
Autoriai, tarp kurių yra 18 žymių mokslininkų, nėra pirmieji mokslo bendruomenėje, kurie reikalauja papildomai ištirti naujojo koronaviruso kilmę. Tačiau daugelis ankstesnių pareiškimų šiuo klausimu akivaizdžiai pirmenybę teikė vienai teorijai – o naujojo laiško autoriai bandė išlikti neutralūs, teigdami, kad dabartiniai įrodymai nėra pakankamai tvirti, kad būtų galima pritarti vienai iš šių teorijų, rašo „The New York Times“.
„Daugiausia diskusijų, kurias girdime apie SARS-CoV-2 kilmę, kyla, manau, iš palyginus nedidelio skaičiaus žmonių, kurie jaučiasi labai tikri dėl savo nuomonės, – „NY Times“ sakė pagrindinė laiško autorė ir Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centro Sietle docentė Jesse Bloom, kuri tiria virusų evoliuciją. – Visi, kurie apie tai kalba taip užtikrintai, tiesiog pritempinėja prie to, kas tinka prie dabar turimų įrodymų“.
Kiti laiško autoriai yra Stenfordo universiteto mikrobiologijos ir imunologijos profesorius daktaras Davidas Relmanas, dešimtmečius koronavirusus tyrinėjantis Šiaurės Karolinos universiteto epidemiologijos ir mikrobiologijos profesorius Ralphas Baricas ir epidemiologijos profesorius bei Harvardo T.H. Chano Visuomenės sveikatos mokyklos Užkrečiamųjų ligų dinamikos centro direktorius Marcas Lipsitchas, kuris matematiniu modeliavimu tiria infekcinių ligų perdavimą.
Nuo pat pandemijos pradžios karštai diskutuojama apie SARS-CoV-2 kilmę – o kai kurie ekspertai teigė, kad galime ir niekada tiksliai nesužinoti, iš kur kilo virusas.
2021 m. kovą, po mėnesius trukusio SARS-CoV-2 kilmės tyrimo, atlikto bendradarbiaujant su Kinijos mokslininkais, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė rezultatus. Ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad laukinio gyvūno viruso perdavimas per tarpinį nešiotoją buvo „tikėtinas ar net labai tikėtinas kelias“, tuo tarpu laboratorijos avarijos scenarijus buvo „labai mažai tikėtinas“.
Tačiau daugelis šalių netrukus sukritikavo pranešimą dėl nepakankamo skaidrumo ir neišsamių duomenų, teigia CNN. JAV ir dar 13 vyriausybių paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl PSO išvadų.
Naujame laiške pažymima, kad PSO ataskaitoje „abi teorijos nebuvo subalansuotai apsvarstytos“ ir kad „nebuvo jokių išvadų, kurios aiškiai patvirtintų natūralų atsiradimą ar laboratorijos avariją“.
„Tinkamas tyrimas turėtų būti skaidrus, objektyvus, pagrįstas duomenimis, apimantis plataus masto ekspertizę, nepriklausomai vertinamas ir atsakingai valdomas, siekiant sumažinti interesų konfliktų poveikį“, – teigia laiško autoriai.
Kai kurie ekspertai, neprisidėję prie laiško, teigė palaikantys tolesnio viruso kilmės tyrimo būtinybę – tačiau nesutiko, kad abi hipotezės šiuo metu turi vienodai stiprius įrodymus.
„Yra daugiau įrodymų (tiek genominių, tiek istorinių precedentų), kad pandemija įvyko ne dėl laboratorinės avarijos, o dėl zoonotinio viruso atsiradimo“, – „NY Times“ sakė Kanados Saskačevano universiteto Vakcinų ir infekcinių ligų organizacijos virusologė Angela Rasmussen.
Parengta pagal „Live Science“.
