Šiuo metu Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal skiepijimo proceso vykdymą. Tiesa, žiniasklaidoje dažnai skamba ir Suomijos vardas dėl naudojamų inovatyvių sistemų, leidusių vidutinę vakcinavimo trukmę sutrumpinti dvigubai.

Šiuo metu vienam skiepui suteikti daugelyje šalių reikia dviejų žmonių

Didžiausias skiepijimo proceso butelio kakliukas yra ne pats skiepijimo procesas, kuris yra ganėtinai spartus, tačiau duomenų įvedimas, kuriam paprastai reikia dar vieno darbuotojo: vienas medicinos darbuotojas atlieka patį skiepijimo procesą, tuo tarpu antrasis – įveda reikalingus duomenis į sveikatos priežiūros informacijos sistemą. Kadangi visa tai nėra automatizuota, toks procesas ne tik yra ganėtinai lėtas, tačiau duomenyse taip pat gali atsirasti klaidų. Turint omenyje, kad vakcinacijos tempai pasaulyje vis auga, tokių klaidų gali daugėti, o kai kuriose šalyse, kuriose situacija yra itin prasta, pavyzdžiui, Indijoje, optimizuoti skiepijimo procesą yra būtina.

Sprendimas Suomijoje paspartina duomenų įvedimą

Suomijos vyriausybė nusprendė naudoti Kanados bendrovės „CGI“ robotinį darbo sekų ir procesų automatizavimo (RPA) procesą pritaikant jį vartotojams. Kaip rodo šalies patirtis, šis sprendimas, vadinamas „Rokobotti“, gali sumažinti skiepijimui skirtą laiką per pusę. Be to, tokių įrankių naudojimas leidžia padidinti ir patį darbo efektyvumą, kadangi vietoje dviejų žmonių, naudojant šią sistemą, pakanka vos vieno žmogaus.

Suomijoje naudojama sistema turi vos kelis žingsnius:

1. Skiepijimą atliekantis asmuo nuskaito paciento SSN barkodą.
2. Sistema atidaro paciento duomenis iš sveikatos priežiūros informacijos sistemos.
3. Skiepijimą atliekantis asmuo patikrina, ar pacientas turi padidintą riziką šalutiniams poveikiams.
4. „Rokobotti“ sistema atidaro formą, kurią turi užpildyti skiepijimą atliekantis asmuo. Formą sudaro vos keturi trumpi punktai.
5. „Rokobotti“ automatiškai visus duomenis išsiunčia į sveikatos priežiūros informacijos sistemą.

Kadangi naudojamas robotinis automatizavimas, šie ir kiti besiskiepijančių asmenų duomenys yra nedelsiant įkeliami į sveikatos priežiūros informacijos sistemą, taip pat reikalingi duomenys yra automatiškai perduodami saugojimui Suomijos sveikatos informacijos archyve „KANTA“. Apie naudojamos sistemos efektyvumą byloja ir Suomijos skiepijimo programos pasiekti skaičiai: nepaisant to, kad Suomijoje gyvena beveik 2 mln. daugiau žmonių nei Lietuvoje, pagal žmonių, šalyje gavusių bent vieną skiepo dozę dalį, Suomija pirmauja maždaug 6 procentais.

Tą pačią praktiką panaudoti galima būtų ir kitose valstybėse

Visuotinis skiepijimas visoms amžiaus grupėms Lietuvoje prasideda jau gegužės 31 dieną, kitose Europos šalyse masinis skiepijimas taip pat planuojamas pradėti gana greitu metu. Nuo tos dienos, kai skiepytis galės visi, skiepijimo centrų apkrova išaugs itin smarkiai. Ji nemažės, ko gero, beveik visą vasarą. „CGI“ sukurtas sprendimas galėtų būti nesudėtingai pritaikytas ir Lietuvai, ir kitoms šalis, kadangi ši kompanija savo veiklą šioje šalyje irgi vykdo jau daugybę metų ir yra bendradarbiavusi su Lietuvos Vyriausybe kuriant tokius projektus kaip atnaujinta VMI mokesčių apskaitos sistema ar Klaipėdos uosto valdymo informacinė sistema, taip pat su daugeliu kitų šalių vyriausybių.

Suomijoje nuo pat idėjos sugalvojimo iki funkcionalaus sistemos prototipo sukūrimo su visa reikalinga išorine ir vidine dokumentacija, prireikė vos 4 savaičių. Dar 4 savaičių prireikė tam, kad sistemą paleisti antrame didžiausiame Suomijos mieste, Tamperėje. Kituose miestuose sistemos integracija vyko dar sparčiau, tad ir kitose šalyse šios sistemos integravimas užtruktų neilgai. Turint omenyje įvairiausių COVID-19 atmainų plitimo spartą, optimizuoti skiepijimo procesą, sutaupyti laiko ir sumažinti kaštus galėtų būti naudinga visiems. Nors matome, kad daugelyje pasaulio šalių užsikrėtimų koronavirusu skaičiai mažėja, atsipalaiduoti ir nesiekti tolimesnio progreso dar yra kiek per anksti.

Komentarai ()