Ne paslaptis, jog viena iš mokslininkus labiausiai intriguojančių temų yra nežemiškos gyvybės paieškos. XIX a. pradžioje austrų astronomas Josephas Johannas von Littrowas siūlė žmonėms Sacharos dykumoje iškasti didžiulius geometrinius griovius, užpildyti juos žibalu ir uždegti. Taip norėta pasiųsti žinią kitose Saulės sistemos vietose gyvenančioms ateivių civilizacijoms. Dabar, kai žinome, jog mūsų civilizacija Saulės sistemoje yra vienintelė, užmojai išsiųsti žinią apie mus – didėja.

Žinutė Marsui

Radijas tapo pirmuoju išradimu, davusiu pagrindą siekiui paskelbti apie Žemės egzistavimą. 1962 m. sovietų mokslininkai nukreipė radijo siųstuvą į Venerą ir pasveikino planetą Morzės abėcėle. Šį pirmąjį tokio pobūdžio pranešimą sudarė trys žodžiai: Mir (rusiškai „taika“ arba „pasaulis“), Leninas ir SSRS (Sovietų Sąjungos pavadinimo kirilica lotyniškos abėcėlės santrumpa). Pasak 2018 m. žurnale „International Journal of Astrobiology“ paskelbto straipsnio, ši žinutė buvo laikoma daugiausia simboline. Labiau už viską tai buvo visiškai naujo planetinio radaro – technologijos, kuri siunčia radijo bangas į kosmosą ir kurios pagrindinis tikslas – stebėti ir kartografuoti Saulės sistemos objektus – bandymas.

Arecibo signalas

Tolimesni bandymai tapo ambicingesni. 1974 m. Frenkas Drake ir Karlas Saganas, iš Arecibo observatorijos Puerto Rike perdavė radijo žinutę Messier 13 – žvaigždžių telkinio, esančio už maždaug 25 000 šviesmečių, link. Dvejetainiu kodu atsiųstame vaizde buvo pavaizduota žmogaus figūrėlė, dviguba DNR spiralės struktūra, anglies atomo modelis ir teleskopo schema.

„Arecibo žinutėje matematikos ir mokslo kalba bandyta pateikti vaizdą apie tai, kas mes esame kaip žmonės“, – „Live Science“ sakė psichologas Douglasas Vakochas, tarptautinės nežemiškos gyvybės paieškų organizacijos „Messaging Extraterrestrial Intelligence“ (METI) prezidentas.

Arecibo žinutė tiesiogine prasme buvo šūvis į tamsą. Pasak Kornelio universiteto Astronomijos departamento, prireiks maždaug 25 000 šviesmečių, kad ji pasiektų „Messier 13“.

Hipotetiniai ateiviai vis tiek gali aptikti signalą, kai jis praskrieja pro šalį – jo intensyvumas 10 milijonų kartų viršija radijo signalų, sklindančių iš mūsų Saulės, intensyvumą (Saulė skleidžia platų elektromagnetinės spinduliuotės spektrą – nuo ultravioletinės iki radijo) tačiau tai mažai tikėtina, sakė Nežemiškojo intelekto paieškos instituto astronomas Setas Shostakas.

„Tam tikra prasme tai buvo pati galingiausia žinia, – „Live Science“ sakė S. Shostakas. „Tai tarsi milžiniškas reklaminis stendas greitkelyje, bet stovintis tolimuose laukuose“.

Voyager

1977 m. buvo paleisti erdvėlaiviai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, kad ištirtų mūsų Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės tolius. Kiekvienas jų neša „Aukso plokštelę“, kurioje įrašyta muzika, aplinkos garsai iš Žemės ir 116 mūsų planetos ir Saulės sistemos vaizdų.

Erdvėlaiviai „Voyager“ vis dar skrieja tarpžvaigždine erdve ir laukia, kol bus atrasti. Tačiau kokia tikimybė, kad tai įvyks? „Nulis“, – sakė Šeri Wells-Jensen, Bowling Green State universiteto Ohajuje lingvistė, besispecializuojanti nežemiškojo intelekto srityje.

Ekspertai sutinka, kad tikimybė, jog kuris nors iš šių bandymų pasieks ateivių civilizacijas, yra maža. Toks rezultatas, žinoma, priklauso nuo to, ar mūsų žvaigždžių sistemoje intelektuali gyvybė egzistuoja.

Komentarai ()