Pasirodo, žmonės gali labai lengvai prisitaikyti naudoti robotinį „trečiąjį nykštį“, rodo neseniai atlikto eksperimento rezultatai. Jo metu žmonės mokėsi naudoti specialiai sukurtą papildomą robotinį nykštį. Ir žmonės ne tik stebėtinai lengvai priprato naudoti papildomą pirštą, bet ir smegenų nuotraukos parodė, kad jos taip pat labai greitai prisitaikė prie naujo instrumento.

Šio eksperimento, kurį atliko Londono universitetinio koledžo (UCL) neuromokslininkai, išvados šią savaitę buvo paskelbtos moksliniame žurnale „Science Robotics“.

„Evoliucija neparuošė mūsų naudotis papildoma kūno dalimi, todėl nustatėme, kad siekiant išplėsti mūsų gebėjimus naujais ir netikėtais būdais, mūsų smegenys turi adaptuotis, kad atspindėtų mūsų biologinį kūną“, – pranešime spaudai sakė UCL Kognityvinio neuromokslo instituto profesorė Tamar Makin, vadovavusi eksperimentui.

„Trečiojo nykščio“ projektas iš pradžių buvo Karališkame menų koledže Londone studijavusios Dani Clode dizaino projektas.

3D būdu atspausdintas pirštas yra pritaisomas prie žmogaus delno šalia mažojo piršto priešingoje pusėje nuo žmogaus tikrojo nykščio.

Pritaisytas pirštas yra valdomas belaidžiu slėgio jutikliu, pritaisomu ant pado. Vartotojas paprasčiausiai šiek tiek spusteli po didžiuoju kojos pirštu, ir papildomas pirštas susitraukia, leisdamas paimti daiktus.

Naujojo minėto eksperimento metu 20 žmonių buvo mokomi naudotis šiuo papildomu pirštu penkias dienas. Jie buvo raginami papildomą pirštą prisitvirtini namie ir atlikti kasdienius darbus – iš viso nuo dviejų iki šešių valandų per dieną. Dešimčiai kontrolinės grupės narių buvo sudarytos tokios pačios sąlygos, bet papildomas pirštas buvo statiškas ir nesilankstė.

Apmokymo laikotarpio pabaigoje eksperimento dalyviai gebėjo atlikti įvairias vikrias užduotis, tokias kaip, pavyzdžiui, kamuoliukų ar vyno taurės pakėlimas. Žmonės taip pat galėjo tai padaryti uždengtomis akimis ar nukreipus jų dėmesį.

Tuomet mokslininkai skenavo dalyvių smegenis tuo metu, kai jie judino savo pirštus individualiai. Tyrimų metu užfiksuotas nedidelis, bet svarus pokytis, kaip rankos judesys atsispindėjo smegenyse. Be to, naudotis dirbtiniu nykščiu apmokytų dalyvių smegenų veikla judinant atskirus pirštus galiausiai ėmė vis labiau vienodėti.

Tačiau šie pakitimai buvo tik trumpalaikiai. Jau po savaitės eksperimento dalyviai vėl buvo pakviesti ir jiems vėl buvo skenuotos smegenys, tačiau fiksuoti smegenų veiklos pakitimai buvo išnykę.

Šio eksperimento rezultatai parodo stebėtiną smegenų plastiškumą ir gebėjimą prisitaikyti prie technologinių biologinio kūno pasikeitimų. O tai gali būti itin naudinga netolimoje ateityje, kai įvairūs technologiniai kūno priedai taps plačiai naudojami.

„Kūno modifikacija yra auganti sritis, kurios tikslas išplėsti mūsų fizines galimybes. Tačiau mums dar trūksta suvokimo, kaip prie to prisitaiko mūsų smegenys.

Tyrinėdami žmones, kurie naudojo Dani gudriai sukonstruotą trečiąjį nykštį, mes norėjome atsakyti ir į klausimą, ar žmogaus smegenys geba prisitaikyti prie papildomos kūno dalies, o taip pat ir tai, kaip technologijos gali paveikti mūsų smegenis“, – sakė profesorė T. Makin.

Komentarai ()