Rinkimų klastojimas be kuklumo ir logikos - 15 kartų daugiau balsų nei balsuotojų ()
Rinkimų klastojimas tikriausiai yra senesnis už demokratiją. Rinkimų klastojimą dažnai yra labai sunku įrodyti, nes laimėjusi pusė tyrimų nenori, o pralaimėjusi dažnai atrodo kaip tiesiog nesutinkanti su sau nepalankiais rezultatais. Tačiau 17-asis Liberijos prezidentas taip pasistengė, kad pateko į Gineso rekordų knygą, o oficialių rezultatų tikrumas apskritai yra neįmanomas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Charlesas D. B. Kingas - 17-as Liberijos prezidentas, valdęs šią Afrikos šalį nuo 1920-ųjų iki 1930-ųjų. Prezidentu Kingas tapo ekonomiškai labai sunkiu metu, šalį kaustant ekonominei krizei. Jau 1921 metais jis buvo JAV, prašydamas paskolos.
Kingas buvo reformos šalininkas, bet jo populiarumui visada kenkė prasta ekonominė šalies padėtis. 1926 metais jis pasirašė leidimą nuomoti žemę „Firestone Rubber Company“, kuri tapo natūralios gumos eksportuotoja. Tačiau šis sprendimas vaisius atnešė tik 1934 metais (ir vis tiek buvo pakankamai kontroversiškas), todėl 1927-aisiais Kingo perrinkimo galimybės atrodė labai ribotos. Tuo metu prezidentas Kingas aktyviai stengėsi įsilieti į tarptautinę bendruomenę, o spauda jį dažniau aprašinėdavo ne kaip labai gerą, bet kaip labai stilingą lyderį.
1927 metais Thomasas Faulkneris metė rimtą iššūkį Kingui. Sunku pasakyti, ar jis turėjo pranašumą (nes apkausos tais laikais buvo retos ir neišsamios), bet tikimybė, kad Faulkneris laimės, nebuvo maža. Bet pralaimėjo.
Už Kingą balsavo apie 243 tūkstančiai žmonių, už Faulknerį - 9 tūkstančiai. Kitaip tariant, tuometinis prezidentas laimėjo santykiu 96 % prieš 4. Bet ne viskas taip paprasta.
Tuo metu Liberijoje buvo mažiau nei 15 tūkstančių registruotų rinkėjų. Kingas gavo 243 tūkstančius balsų, kaip pažymima oficialiuose rezultatuose. Štai dėl to šie rinkimai pateko į Gineso rekordų knygą, kaip labiausiai falsifikuoti. Tik kodėl Kingo aplinka taip pasielgė?
Na, Liberijoje tuo metu buvo daugiau žmonių, tiesiog ne visi buvo registruoti rinkėjai. Kingo žmonės greičiausiai manė, kad sukčiaus ir Faulkneris, todėl laimėti būtina kuo didesne persvara, nes įrodyti, kuri balsų dalis yra netikra - neįmanoma. Faulkneris, matyt, nesukčiavo arba sukčiavo gerokai kukliau.
Kingas prezidentu buvo iki 1930-ųjų metų, kai jam teko pasitraukti dėl vergovės skandalo. Faulkneris dalyvavo 1931-ųjų rinkimuose, bet ir juose pralaimėjo.