XX amžiaus pradžioje Japonija užginčijo dominuojančią Rusijos padėtį Tolimuosiuose Rytuose. Kažkada buvusi uždaryta saviizoliacijoje, tačiau dabar modernizuota ir atstatyta, Tekančios saulės šalis atvirai deklaravo savo geopolitinius interesus Korėjoje ir šiaurės rytų Kinijoje – tradicinėje šiaurinės kaimynės interesų zonoje.

Prasidėjęs Rusijos ir Japonijos karas sukrėtė visą pasaulį. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad jos metu caro armija nelaimės nė vienos pergalės ir kad mūšyje prie Cušimos Rusijos laivynas patirs baisiausią pralaimėjimą per visą istoriją.

Karas daugiausiai vyko jūrose, o lemiamame Cušimos jūrų mūšyje Japonija sutriuškino net iš Baltijos jūros atvykusį laivyną. Po šio gniuždančio pralaimėjimo Rusija daugiau nebeatsigavo.

Jei žaisite Rusijos pusėje „World of Warships“ žaidime, galėsite patys išbandyti ar Rusijos laivynas tikrai buvo beviltiškas prieš Japonijos imperijos galią ir nekartoti klaidų kurias padarė rusai. Kaip jau ne kartą minėjome, visi žaidime „War of Warships“ esantys laivai sukurti pagal tikrus istorinius analogus, todėl galėsite patirti visą istorinių mūšių dvasią.

Žaidime „War of Warships“ galėsite išbandyti ir Cušimos mūšyje dalyvavusį, vėliau itin išgarsėjusį ir 1917 m. Spalio revoliucijoje sudalyvavusį legendinį kreiserį „Aurorą“.

Tai buvo didžiausias ir skaudžiausias Rusijos karinio laivyno pralaimėjimas, po kurio Rusija paniro į revoliuciją.

Rusijos ir Japonijos karas buvo karinis konfliktas, vykęs tarp Rusijos imperijos ir Japonijos imperijos 1904–1905 m. Didžioji dalis kovų vyko dabartinėje šiaurės rytų Kinijoje. Rusijos ir Japonijos karas taip pat buvo jūrų konfliktas, laivams kovojant Korėjos pusiasalį supančiuose vandenyse. Žiaurus konfliktas Ramiojo vandenyno vakaruose pakeitė jėgų pusiausvyrą Azijoje ir buvo įžanga į Pirmąjį pasaulinį karą.

„Nulinis pasaulinis karas“

XX-ojo amžiaus pradžioje Rusija buvo reikšminga pasaulio valstybė, kurios kontroliuojama didžiulė teritorija driekėsi nuo Rytų Europos ir Tolimųjų Rytų, o Japonija tuo metu buvo plačiai vertinama kaip dominuojanti jėga Azijoje.

Todėl karas sulaukė didelio pasaulinio dėmesio ir jo pasekmės buvo juntamos dar ilgai po to, kai 1905 m. buvo paleistas paskutinis šūvis.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad Rusijos ir Japonijos karas nustatė Pirmojo pasaulinio karo ir, galiausiai, Antrojo pasaulinio karo etapą, nes kai kurie iš pirmojo konflikto neišspręstų klausimų buvo pastarųjų dviejų kovų pagrindas. Kai kurie netgi įvardijo jį kaip „Nulinį pasaulinį karą“, nes karas įvyko mažiau nei prieš dešimtmetį iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Nuo ko prasidėjo Rusijos ir Japonijos karas?

1904 m. Rusijos imperija, kurią valdė autokratiškas caras Nikolajus II, buvo viena didžiausių teritorinių galių pasaulyje.

Tačiau, Sibiro laivybos centras Vladivostokas buvo priverstas užsidaryti didžiąją dalį žiemos mėnesių, todėl imperijai reikėjo šilto vandens uosto Ramiajame vandenyne tiek prekybos tikslais, tiek ir savo augančio laivyno bazei.

Caras Nikolajus nusitaikė į Korėjos ir Liaodongo pusiasalius, esančius dabartinėje Kinijoje. Rusijos imperija jau buvo iš Kinijos išsinuomavusi uostą Liaodongo pusiasalyje – Port Artūrą (dabartinis Lüshunkou), tačiau ji norėjo, kad operacijų bazė būtų tvirtai kontroliuojama.

Tuo tarpu japonai buvo susirūpinę dėl Rusijos įtakos regione nuo pirmojo Kinijos ir Japonijos karo 1895 m. Rusija šio konflikto metu teikė karinę paramą Čingų imperijai Kinijoje.

Iš pradžių japonai su rusais siekė susitarimo, siūlydami perduoti Mandžiūrijos (šiaurės rytų Kinija) kontrolę. Pagal pasiūlymo sąlygas Japonija būtų išlaikiusi įtaką Korėjai.

Tačiau Rusija atsisakė Japonijos pasiūlymo ir reikalavo, kad Korėja į šiaurę nuo 39-osios lygiagretės būtų neutrali zona.

Kai derybos nutrūko, japonai pasirinko pradėti karą ir 1904 m. vasario 8 d. Port Artūre surengė netikėtą ataką prieš Rusijos laivyną.

Rusijos ir Japonijos karas prasideda

Port Artūro išpuolio dieną Japonija oficialiai paskelbė karą prieš Rusiją. Tačiau Rusijos imperijos vadovai apie Japonijos ketinimus sužinojo tik kelias valandas po to, kai Japonija užpuolė Port Artūrą, kuris buvo Rusijos karinio jūrų laivyno operacijų bazė regione.

Carui Nikolajui jo patarėjai buvo sakę, kad japonai nesiryš užpulti Rusijos, net ir žlugus abiejų galių deryboms.

Port Artūro apgultis japonų filme „Emperor Meiji and the Great Russo-Japanese War" (1957):

Port Artūro mūšis

Japonijos imperatoriškojo laivyno išpuolis prieš Rusijos Tolimųjų Rytų laivyną Port Artūre buvo skirtas rusams neutralizuoti.

Vadovaujant admirolui Togo Heihachiro, Japonijos imperatoriškasis laivynas pasiuntė torpedines valtis atakuoti Rusijos karinio jūrų laivyno laivus, gerokai pažeisdamas tris didžiausius: „Tsesarevich“, „Retvizan“ ir „Pallada“.

Sekantis Port Artūro mūšis prasidėjo kitą dieną.

Nors likusi Rusijos Tolimųjų Rytų laivyno dalis buvo daugiausiai saugoma Port Artūro uoste, atakos rusus sėkmingai atkalbėjo nuo mūšio atviroje jūroje, nors bandymai perlaužti uosto japonų blokadą nepavyko.

Tačiau nuo japonų išsisukę rusų laivai nepabūgo. 1904 m. balandžio 12 d. „Petropavlovsk“ ir „Pobeda“ linijiniai laivai galėjo palikti Port Artūrą, tačiau vos išplaukę į jūrą užlaukė ant minų. „Petropavlovsk“ nuskendo, o stipriai apgadintam „Pobeda“ pavyko sugrįžti atgal į uostą.

Rusija atkeršijo už japonų išpuolį minomis – smarkiai apgadino du Japonijos linijinius laivus. Nepaisant to, japonai išlaikė viršenybę Port Artūre ir toliau bombardavo uostą intensyviais apšaudymais.

Tęsinys kitame puslapyje:

Liaoyango mūšis

Po to, kai bandymai pulti Rusijos įtvirtinimus sausumoje nepavyko, dėl ko japonai patyrė didelių nuostolių, japonų atkaklumas galiausiai pasiteisino.

Rugpjūčio pabaigoje japonai atbloškė šiaurės Rusijos pajėgas, išsiųstas padėti Port Artūro laivynui Liaoyango mūšyje. Iš naujai įgytų teritorijų sausumoje uosto apylinkėse, japonų ginklai nenumaldomai šaudė į įlankoje prisišvartavusius Rusijos laivus.

Iki 1904 m. pabaigos Japonijos karinis jūrų laivynas nuskandino visus Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno laivus ir įgijo savo garnizono kontrolę ant kalvos, iš kurios atsiveria vaizdas į uostą.

1905 m. sausio pradžioje Rusijos generolas majoras Anatolijus Stesselis, Port Artūro garnizono vadas, nusprendė pasiduoti, nustebindamas tiek japonus, tiek jo viršininkus Maskvoje, manydamas, kad patyrus didžiulius nuostolius uosto neverta ginti.

Taip japonai pasiekė reikšmingą pergalę kare. Vėliau Stesselis buvo nuteistas už išdavystę ir už savo sprendimą buvo nuteistas mirties bausme, nors galų gale jam buvo suteikta malonė.

Vėliau Rusijos karinis jūrų laivynas patyrė didelių nuostolių per Geltonosios jūros mūšį, po kurio imperijos lyderiai išsiuntė Baltijos laivyną į regioną kaip pastiprinimą.

Rusijos ir Japonijos karas Mandžiūrijoje ir Korėjoje

Rusams išsiblaškius ir demoralizavus, Japonijos sausumos pajėgos ėmėsi kontroliuoti Korėjos pusiasalį po išsilaipinimo Incheone šiuolaikinėje Pietų Korėjoje. Per du mėnesius jie užėmė Seulą ir likusį pusiasalį.

1904 m. balandžio pabaigoje Japonijos sausumos pajėgos pradėjo planuoti ataką prieš Rusijos kontroliuojamą Mandžiūriją šiaurės rytų Kinijoje. Pirmojo didelio mūšio metu, Yalu upės mūšyje, 1904 m. gegužę japonai surengė sėkmingą ataką prieš Rusijos rytų būrį ir privertė juos trauktis atgal į Port Artūrą.

Kovojant su pertraukomis žiemos metu Mandžiūrijoje, kitas žymus konflikto sausumos mūšis prasidėjo 1905 m. vasario 20 d., kai Japonijos pajėgos užpuolė rusus prie Mukdeno. Prasidėjo žiaurios kovos.

Galiausiai japonai privertė rusus visiškai trauktis. Kovo 10 d., po trijų savaičių kovų, rusai patyrė didelių nuostolių ir buvo nustumti atgal į Mukdeno šiaurę.

Cušimos mūšis

Nors japonai per Mukdeno mūšį pasiekė svarbią pergalę, jie taip pat patyrė didelių nuostolių. Galų gale karą jiems laimėjo jų laivynas.

Rusijos Baltijos laivynas pagaliau atvyko kaip pastiprinimas 1905 m. gegužės mėn., perplaukęs pusę pasaulio ir įveikęs beveik 20 000 jūrmylių (37 000 km) – tai buvo didžiulė užduotis, ypač 1900-ųjų pradžioje. (Tarp Baltijos laivyno laivų buvo ir vėliau itin išgarsėjęs kreiseris „Aurora“).

Baltijos laivynas turėjo plaukti pavojinga Japonijos jūra, kad patektų į Vladivostoką, o Port Artūras jiems nebebuvo atviras.

Pasirinkę plaukti naktį, kad išvengtų aptikimo, japonai netrukus atrado Rusijos pastiprinimą, kai jo ligoninės laivai nusprendė deginti šviesą tamsoje. Vėlgi, vadovaujamas admirolo Togo Heihachiro, Japonijos laivynas bandė užblokuoti rusų kelią į Vladivostoką ir įtraukė juos į mūšį prie Cušimos sąsiaurio 1905 m. gegužės 27 d.

Iki kitos dienos pabaigos rusai prarado net aštuonis linijinius laivus ir daugiau nei 5000 vyrų. Tik trys laivai galiausiai pasiekė savo tikslą.

Caro armija nelaimėjo nė vienos pergalės ir mūšyje prie Cušimos Rusijos laivynas patyrė baisiausią pralaimėjimą per visą šalies istoriją. Lemiama japonų pergalė privertė rusus siekti taikos susitarimo.

Portsmuto sutartis

Rusijos ir Japonijos karas buvo ypač žiaurus, numatantis tolesnius pasaulinius konfliktus.

Manoma, kad abi šalys patyrė aukų, kurių bendras skaičius viršijo 150 000, ir taip pat buvo nužudyta apie 20 000 Kinijos civilių.

Kovos baigėsi Portsmuto sutartimi, kuriai tarpininkavo JAV prezidentas Theodore'as Rooseveltas Portsmute (Naujasis Hampšyras, JAV) 1905 m. pavasarį ir vasarą. Ruzveltas už vaidmenį derybose buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Nors Japonija karą laimėjo ryžtingai, pergalė kainavo labai brangiai: šalies iždas buvo beveik tuščias.

Todėl Japonija neturėjo daugelio tikėtinų derybų galių. Pagal sutarties sąlygas, kurias abi šalys pasirašė 1905 m. rugsėjo 5 d., Rusija perdavė Port Artūrą japonams, išlaikydama šiaurinę Sachalino salos pusę, esančią prie jos Ramiojo vandenyno pakrantės (pietinę pusę 1945 m. užėmė Sovietų Sąjunga).

Svarbu tai, kad Ruzveltas sutiko caro Nikolajaus atsisakymu mokėti kompensacijos išmokas Japonijai. Japonai apkaltino amerikiečius jų apgaudinėjimu, o po to Tokijuje prasidėjo antiamerikietiškos riaušės. Azijos tauta vėliau suabejos Amerikos vaidmeniu Azijos reikaluose prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Rusai taip pat sutiko palikti Mandžiūriją ir pripažinti japonų kontrolę Korėjos pusiasalyje. Japonijos imperija po penkerių metų aneksavo Korėją, o tai turėjo svarbių padarinių Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo.

Praradusi beveik visas pagrindines savo laivyno pajėgas, Rusija tapo tik maža jūrinė galia. Jos tarptautinis karinis prestižas patyrė didžiulį smūgį, o šalies viduje sparčiai didėjo visuomenės nepasitenkinimas valdžios atstovais, o tai galiausiai paskatino Pirmąją Rusijos revoliuciją 1905–1907 m.

Rusijos imperija visiškai prarado dominuojančią padėtį Tolimuosiuose Rytuose Japonijai, kuri gavo galimybę vykdyti plataus masto plėtrą Korėjoje ir Kinijoje.

Po to, beveik 40 metų Rusija vengė karų su Japonija, ir tik 1939 m. Sovietų Sąjunga atkeršijo japonams Mongolijoje ir 1945 m. baigiaintis Antrąjam pasauliniui karui.

Jei susidomėjote karo laivais ir jūrų mūšių strategija, kviečiame juos išbandyti žaidime „World of Warships“. Žaidime detaliai atkurti istoriniai karo laivai, kuriamos strategijos, sudaromos laivyno flotilės ir laimimi mūšiai nukelia į realistišką kovos jūroje pasaulį. Čia tik nuo vaizduotės, loginio mąstymo ir strategavimo įgūdžių priklauso kiek pasieksite pergalių ir kaip plėsite savo karines pajėgas.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

History
Russia Beyond

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()