Archeologų radinys piramidės formos statinyje šiurpią paslaptį saugojo 4300 metų: dėmesį patraukė neįprastas kaulų išdėstymas  ()

Sirijoje stūksojęs milžiniškas pilkapis, kuriame palaidota mažiausiai 30 karių, gali būti seniausias kada nors atrastas karo memorialas – jo amžius gali siekti 4 300 metų, sako archeologų komanda.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2021-06-07 Archeologų radinys piramidės formos statinyje šiurpią paslaptį saugojo 4300 metų: dėmesį patraukė neįprastas kaulų išdėstymas  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šis memorialas, esantis dabar jau užtvindytoje Tel Banato vietovėje, taip pat yra pirmasis ypatingo tipo paminklų, aprašytų senoviniuose Mesopotamijos raštuose, pavyzdys – juose priešų ar savų karių palaikai būdavo laidojami taip, kad turėtų itin tvarkingą struktūrą, rašo livescience.com.

Radinys taip pat parodo, kad „senovės žmonės gerbė per mūšius žuvusius žmones, kaip ir mes“, pranešime spaudai sakė Artimųjų Rytų civilizacijų profesorė Anne Porter iš Toronto universiteto. „Mes nežinome, ar jie tą mūšį laimėjo, ar pralaimėjo. Mes žinome tik tiek, kad jie (žmonės iš Tel Banato – aut. past.) atsigabeno žuvusiųjų palaikus iš kažkurios kitos vietos, galbūt net praėjus nemažai laiko po to įvykio, ir palaidojo juos milžiniškame pilkapyje, kuris buvo matomas kilometrų spinduliu“, – rašė A. Porter.

Šis pilkapis šiek tiek priminė Džosero pakopinę piramidę Egipte, išskyrus tai, kad šio paminklo sluoksniai sudaryti iš žemės ir gipso, o ne akmenų, gegužės 28 dieną žurnale „Antiquity“ paskelbtame straipsnyje rašė archeologai. Šių laikų žmonės, gyvenę šioje vietovėje, pilkapį vadino „baltuoju paminklu“, nes saulės apšviestas gipsas blizgėdavo baltai, pažymėjo archeologai.

 

1988 – 1999 metais šią vietą kasinėjo archeologų komanda, vadovaujama A. Porter ir Thomaso McClellando, kurie tuo metu dalyvavo „Eufrato gelbėjimo projekte“ (angl. Euphrates Salvage Project), tačiau tikroji kalno paskirtis paaiškėjo tik dabar. Minėti kasinėjimai buvo vykdomi dar prieš tai, kai pastačius Tišrino užtvanką, šią vietovę užliejo vanduo.

Per laikotarpį nuo šių kasinėjimų tie patys archeologai kartu Toronto universiteto studentais atidžiai ištyrė radinius ir nustatė, kad ši vieta veikiausiai buvo karo paminklas – galbūt seniausias žinomas tokio pobūdžio paminklas pasaulyje. Jie taip pat aptiko, kad šis memorialas buvo pastatytas ant kito, ankstesnio statinio.

Žuvusi armija

Archeologai atkreipė dėmesį, kad palaikai buvo skrupulingai palaidoti. „Žmonių kaulų rinkiniai buvo suguldyti į žemę, kai buvo pastatytos horizontalios (paminklo) pakopos. Griaučiai buvo guldomi tiesiai ant žemės be jokio ypatingo apdengimo ar atribojimo, – žurnale „Antiquity“ rašė komanda. – Nors ir buvo maži, fragmentiški bei išsklaidyti, kaulai bet kokiu atveju sąmoningai buvo sudėti atskiromis grupelėmis“.

 

Žmonių kaulų liekanos buvo fragmentiškos, ir daugeliu atvejų archeologams nepavyko nustatyti nei jų lyties, nei amžiaus. Tais atvejais, kai tai padaryti pavyko, tyrimai parodė, kad mirusieji buvo vyriškos lyties, o jų amžius varijavo nuo suaugusiųjų iki 8 – 10 metų vaikų. Kodėl pastarieji atsidūrė karo memoriale, neaišku.

Archeologai nustatė, jog kaulai buvo iškasti ir perlaidoti pilkapyje. „Gali būti, jog kaulai buvo surinkti iš senos mūšio vietos ar kapinių. Bet kokiu atveju jie buvo surinkti, sudėlioti ir galiausiai rūpestingai perlaidoti, praėjus ilgam laikui nuo mirties“, – rašė archeologai.

Kai kurie palaikai buvo palaidoti su kungomis – „asilų rūšies gyvūnais, kurie matomi traukiantys vežimus senovės piešiniuose“, pranešime spaudai teigė autoriai. Kariai, palaidoti su kungomis, galėjo atlikti vežimų vadeliotojų vaidmenis, darė prielaidą archeologai.

 

Šalia kai kurių palaikų taip pat buvo rasta šratų. Senovės žmonės dažnai šaudydavo šratais iš laidyklių, ir šie ginklai gali rodyti, kokį vaidmenį atliko mirusieji, kai jie dar buvo gyvi.

„Mes pastebėjome, kad laidojimai turėjo aiškią tvarką: palaikų ir arklinių gyvūnų odų poros gulėjo vienoje, o žmonės su moliniais šratais – kitoje paminklo dalyje“, – teigė A. Porter, pridurdama, jog tokia tvarka rodo, kad mirusieji priklausė senovinei armijai. Organizuota senovės armija veikiausiai buvo padalyta į tokius padalinius kaip vežikų ir laidyklėmis bei šratais ginkluotų pėstininkų skyriai.

„Išryškėję modeliai rodo, kad čia palaidoti žmonės ne tik dalyvavo mūšyje, bet ir darė tai organizuotu būdu: jie priklausė savo struktūrą turinčiai armijai padalytai į vežikus ir pėstininkus“, – rašė archeologai.

Jų komanda šalia vieno mirusiojo taip pat aptiko vieną dengto vežimo modelį – molinę figūrėlę, kuri vaizdavo kungą ir vežimą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(8)
(2)
(6)

Komentarai ()