„Tai beveik neįtikėtina“: šiurpios akistatos atskleidė, kaip dažnai ir kaip greitai voras gali nudobti gyvatę - kartais gyvatės už vorą buvo net 355 kartus sunkesnės (Foto, Video) ()
Mokslininkai rado 319 įrašų apie tai, kaip vorai žudo gyvates ir jas suėda. 297 atvejai buvo užfiksuoti natūralioje gamtoje, likę 22 – nelaisvėje. Maždaug trečdalis šių pavyzdžių kilo iš žurnaluose paskelbtų mokslinių stebėjimų, o likusieji buvo rasti naujienų ar socialinių tinklų svetainėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kuo ilgiau sprendžiu šią problemą, tuo labiau suprantu, kad tam tikri vorai pasiekia tokių neįtikėtinų žygdarbių“, – sakė tyrimo bendraautorius Martinas Nyffelleris, Baze universiteto gamtos apsaugos biologas, anksčiau pranešęs apie vorus, mintančius šikšnosparniais ir kitais stuburiniais.
Galingi vorai
Užkandžiai gyvatėmis yra nepaprastai plačiai paplitę – daugiau nei 30 vorų rūšių tuo užsiėmė natūraliomis sąlygomis, o dar 11 pasinaudojo proga nelaisvėje, šį mėnesį „Journal of Arachnology“ pranešė Martinas Nyffeleris ir Džordžijos universiteto herpetologas J. Whitfieldas Gibbonsas.
Tyrimo metu pastebėta, kad vorai našlės buvo kalti dėl maždaug pusės gyvačių mirčių; šiai grupei priklauso liūdnai pagarsėjusios juodosios našlės (Latrodectus mactans, L. Hesperus, L. variolus), taip pat jų giminaičiai, pavyzdžiui, afrikietiškas L. indistinctus.
Šie vorai yra maži, daugiausia 1,1 centimetro dydžio, ir paprastai jie kėsinasi į mažas, jaunas gyvates, tačiau jų nuodai yra pakankamai mirtini, kad užmuštų daug didesnius gyvūnus.
Tarantulų šeimos nariai buvo atsakingi už dar 10 proc. gyvačių nužudymų. Šie didesni vorai neaudžia tinklų, tačiau aktyviai medžioja grobį ant žemės ar medžių.
Dar 8,5 proc. grobuoniškų išpuolių įvykdė stambūs žiediniai vorai, kurie, be abejo, gaudo ir ėda šikšnosparnius bei paukščius. Šie vorai pina didelius ir labai tvirtus apskritus tinklus. Užmušę gyvates, jie išsiurbia jos vidų, kaip ir vabzdį.
Pranešimai apie gyvates ėdančius vorus atkeliavo iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą, nors pusė praneštų atvejų įvyko JAV, o beveik trečdalis įvyko Australijoje.
Vingiuotos aukos
Mokslininkai rado įrodymų, kad vorai žudo 86 skirtingas gyvačių rūšis, dažniausiai nukenčia žaltinių šeimos gyvatės. Šiai šeimai priklauso įprastos rūšys, pavyzdžiui, Thamnophis cyrtopsis ir Pantherophis guttatus, o jų paplitimas tarp vorų aukų greičiausiai atspindi faktą, kad jos yra gausiausia gyvačių šeima visuose žemynuose, išskyrus Australiją, rašė Nyffeleris ir Gibbonsas.
Dauguma vorų užpultų gyvačių buvo mažesnės nei gramo svorio. Tačiau vorai kartais taip pat nužudydavo dideles gyvates: didžiausios aukos buvo iki 100 centimetrų ilgio.
Tokias dideles gyvates paprastai užmušė žiediniai vorai ar dideli tarantulai. Juodosios našlės galėjo įveikti gyvates, kurių svoris net 30 kartų viršijo jų pačių dydį, ir viename pranešime Steatoda triangulosa į savo voratinklį įpynė 15 cm raištinę gyvatę, kuri 355 kartus viršijo voro svorį.
„Toks pasiekimas išties stebina“, – sakė Nyffeler. – Tai beveik neįtikėtina.“
Vorų nuodai nužudė gyvates, kurių 30 proc. buvo nuodingos. Tai galėjo užtrukti iki kelių dienų. Vorų išpuoliai buvo mirtini 86 proc. gyvačių, o tik 1,5 proc. gyvačių pabėgo pačios. Dar 11 proc. gyvačių išgelbėjo žmonės.
Tyrėjai rašė, kad daugeliu atvejų gyvatės yra retas ir sėkmingas vorų valgis, paprastai mintantiems vabzdžiais. Tačiau kai kurie vorai, ypač tarantulai, gali padaryti gyvates įprasta dietos dalimi. Taip pat pastebėta, kad Australijos Latrodectus hasselti ėda didelius kiekius driežų ir gyvačių.
Nyffeleris turi gyvačių fobiją, tačiau tyrimai maišė baimę ir susižavėjimą. „Visą gyvenimą studijavus „vorų pasaulį“, buvo labai žavu pažvelgti į paralelinį „gyvačių pasaulį“, – sakė jis.
