Mokslininkai suprojektavo perspektyvų neinvazinį Alzheimerio ligos gydymo būdą - efektyviai atstato pažinimo funkciją ()
Azlhaimerio liga yra pagrindinė su amžiumi susijusios demencijos priežastis. Pasaulyje ja serga milijonai žmonių. Kadangi Vakarų visuomenė sparčiai sensta, tikėtina, kad Azlhaimerio ligos atvejų padaugės. Ši liga yra nepagydoma ir metams bėgant progresuoja, naikindama žmogaus smegenų masę ir kognityvinius gebėjimus. Mokslininkai ieško galimo vaisto, kuris įveiktų kraujo-smegenų barjerą ir veiktų pažeistas smegenų vietas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kraujo ir smegenų barjeras paprastai apsaugo smegenis, tačiau taip pat yra nemažas iššūkis mokslininkams, bandantiems sukurti neurologinių ligų gydymo būdus. Vaistai, kurie turėtų veikti smegenis, sunkiai įveikia šį barjerą.
Dabar Kvinslendo universiteto mokslininkai nustatė, kad Azlheimerio ligai gydyti galima naudoti ultragarso terapiją, kuriai nereikia įveikti kraujo-smegenų barjero.
Išeitis – ultragarsas
Mokslininkai nustatė, kad nedidelio intensyvumo ultragarsas efektyviai atstato pažinimo funkciją. Paprastai tokiai ultragarso terapijai reiktų mažų dujų pripildytų burbuliukų, kad atsivertų beveik nepralaidus kraujo-smegenų barjeras. Tačiau dabar mokslininkai nustatė, kad ultragarsas gali būti veiksmingai naudojamas be barjerą atveriančių mikroburbuliukų. Tai reiškia, kad ultragarso terapija galėtų būti neinvazinis Alzheimerio ligos gydymo būdas, nepažeidžiant kraujo ir smegenų barjero. Tiesą sakant, mokslininkus nustebino stebėtinas bandomųjų pelių pažinimo atstatymas.
Ankstesni tyrimai parodė, kad ultragarsas yra saugus naudoti ir nesukelia jokio nepageidaujamo šalutinio poveikio. Mokslininkai nustatė, kad taikant šią terapiją galima pagerinti patologinius pokyčius ir pažinimo sutrikimus.
Pagrindinis tyrimo autorius profesorius Jürgenas Götzas portalui „Technology“ komentavo: „Naudojant ultragarsą, pažintinės funkcijos gali pagerėti nepriklausomai nuo amiloido. Atliekant Alzheimerio ligos tyrimus mikroburbuliukai ir toliau bus naudojami kartu su ultragarsu.“ Mokslininkai planuoja pasinaudoti šiais rezultatais ir nauja informacija bei pradėti keletą klinikinių tyrimų.
Ultragarsas galėtų būti lengva neinvazinė terapija Alzheimerio liga sergantiems pacientams. Jis galėtų palengvinti kai kuriuos simptomus ir galbūt net sulėtinti ligos progresavimą. Mokslininkai turi vilties, kad tokiu būdu galima išsaugoti pažintines funkcijas. Vis dėlto, nors šioje srityje yra tam tikrų laimėjimų, iki tikro vaisto dar liko keleri metai, o gal ir dešimtmečiai.