Labiausiai tikėtinos kosminės katastrofos, galinčios akimirksniu išnaikinti gyvybę Žemėje – tai galėtų nutikti ir rytoj: praeityje panašių įvykių jau yra nutikę (Foto, Video) ()
Jei paklausite savęs, kokia yra didžiausia grėsmė žmonijos egzistencijai, tikriausiai pagalvotumėte apie branduolinį karą, visuotinį atšilimą ar didelio masto pandeminę ligą. Bet manydami, kad galime įveikti tokius iššūkius, ar tikrai esame saugūs?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gyventi mažoje mūsų mėlynoje planetoje atrodo saugu, kol nepagalvojame, kas slypi kosmose.
Šios kosminės nelaimės yra tik keli būdai, kuriais žmonija gali smarkiai nukentėti ar būti visiškai išnaikinta.
1. Didelės energijos Saulės blyksnis
Mūsų Saulė nėra tokia taiki žvaigždė, kaip iš pradžių gali atrodyti. Ji turi stiprius magnetinius laukus, kurie sukuria įspūdingas Saulės dėmes, kartais daug kartų didesnes už Žemę.
Saulė taip pat išmeta dalelių ir radiacijos srautą – Saulės vėją. Vėjo daleles sulaiko Žemės magnetinis laukas – šis reiškinys matomas kaip graži poliarinė pašvaistė. Bet sustiprėjęs Saulės vėjas taip pat gali turėti įtakos radijo ryšiui arba sukelti elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Galingiausia magnetinė Saulės audra, užfiksuota Žemėje, įvyko 1859 m. Vadinamas Carringtono įvykis, sukėlė didžiulius trukdžius to meto gana mažos apimties elektroninei įrangai.
Per pastarąjį šimtmetį mes tapome visiškai priklausomi nuo elektroninės įrangos. Žmonija labai nukentėtų, jei neįvertintume galimo Carringtono ar dar galingesnio įvykio pavojų. Nors tai akimirksniu neišnaikins žmonijos, tai būtų didžiulis iššūkis. Šiuolaikiniame pasaulyje tokia audra faktiškai sunaikintų visus elektroninius prietaisus, palydovus ir ryšių techniką.
2. Asteroido smūgis
Dabar puikiai žinome, kokius pavojus asteroidai gali kelti žmonijai – įmanoma, kad jie prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Naujausi tyrimai leido suprasti, kad mūsų Saulės sistemoje yra daugybė kosminių uolienų, kurios gali kelti pavojų.
Mes pradedame numatyti ir kurti sistemas, apsaugančias mus nuo kai kurių mažesnių asteroidų, kurie galėtų atsitrenkti į Žemę. Tačiau prieš didesnius ir retesnius esame gana bejėgiai. Nors jie ne visada sunaikins Žemę ir net nepadarys jos netinkama gyventi, jie gali sunaikinti žmoniją sukeldami milžiniškus cunamius, gaisrus ir kitas stichines nelaimes.
3. Besiplečianti Saulė
Nors kosminiai pavojai kyla su tam tikra tikimybe, mes tikrai žinome, kad mūsų Saulė baigs savo gyvenimą po 7,72 milijardo metų. Kai tai įvyks, ji išmes išorinę atmosferą suformuodama planetinį ūką, o galų gale Saulė gyvenimą baigs kaip žvaigždžių liekana – taps baltąja nykštuke.
Tačiau žmonija nepaliudys šių paskutinių gimtosios žvaigždės gyvenimo etapų. Saulei senstant, ji taps vėsesnė ir didesnė. Ji plėsis kol taps žvaigžde milžine ir bus pakankamai didelė, kad prarytų Merkurijų ir Venerą.
Žemė šiuo metu gali atrodyti saugi, tačiau Saulė taip pat sukurs itin stiprų Saulės vėją, kuris sulėtins Žemę. Dėl to maždaug po 7,59 milijardo metų mūsų planeta pateks į išoriškai labai išsiplėtusios mirštančios žvaigždės sluoksnius ir pradės lydytis dėl milžinško karščio.
Tęsinys kitame puslapyje:
4. Vietinis gama spindulių pliūpsnis
Itin galingus energijos protrūkius, vadinamus gama spindulių pliūpsniais, gali sukelti binarinės žvaigždžių sistemos (dvi žvaigždės, skriejančios aplink bendrą centrą) ir supernovos (sprogstančios žvaigždės).
Šie energijos pliūpsniai yra nepaprastai galingi, nes jie sutelkia savo energiją į siaurą spindulį, trunkantį ne ilgiau kaip sekundes ar minutes. Gauta spinduliuotė gali pakenkti ir sunaikinti Žemės ozono sluoksnį, todėl gyvybė gali būti pažeidžiama nuo stiprios Saulės ultravioletinės spinduliuotės.
Astronomai atrado žvaigždžių sistemą WR 104, kuri galėtų surengti tokį renginį. WR 104 yra maždaug už 5200–7500 šviesmečių, o tai nėra pakankamai toli, kad būtų saugu. Ir mes galime tik spėti, kada įvyks sprogimas. Laimei, yra tikimybė, kad spindulys nepataikys į Žemę.
5. Netoliese esančios supernovos
Supernovos sprogimai, įvykę žvaigždei pasiekus savo gyvenimo pabaigą, Paukščių Tako galaktikoje įvyksta vidutiniškai kartą ar du per 100 metų. Jos labiau būdingos arčiau tankaus Paukščių Tako centro, o mes esame maždaug du trečdaliai kelio nuo centro – tai pakankamai saugus atstumas.
Taigi ar netrukus galime tikėtis netoliese esančios supernovos? Oriono žvaigždyne esanti raudonoji milžinė Betelgeizė – mirštanti žvaigždė – yra vos už 460–650 šviesmečių. Ji gali tapti supernova šiandien arba per ateinančius milijonus metų.
Laimei, astronomai apskaičiavo, kad supernova turėtų būti nutolusi mažiausiai 50 šviesmečių nuo mūsų, kad jos spinduliuotė pakenktų mūsų ozono sluoksniui. Taigi panašu, kad būtent ši žvaigždė neturėtų kelti didelio nerimo.
6. Klajojančios žvaigždės
Klajojanti žvaigždė, keliaujanti per Paukščių Taką, gali priartėti prie mūsų Saulės taip arti, kad klajoklė pradėtų sąveikauti su uolingu Orto debesiu (mūsų kometų šaltinis) Saulės sistemos pakraštyje. Tai gali suteikti didesnę tikimybę, kad didžiulė kometa nukris į Žemę.
Pati Saulė skrieja Paukščių Taku per daugiau ar mažiau tankius tarpžvaigždinių dujų lopinėlius. Šiuo metu esame ne tokiame tankiame burbule, kurį sukūrė supernova. Saulės vėjas ir Saulės magnetinis laukas padeda sukurti į burbulą panašų regioną, supantį mūsų Saulės sistemą – heliosferą, kuri apsaugo mus nuo sąveikos su tarpžvaigždine terpe. Kai paliksime šį regioną per 20 000–50 000 metų (priklausomai nuo dabartinių stebėjimų ir modelių), mūsų heliosfera galėtų būti ne tokia efektyvi, atidengdama Žemę pavojingai terpei.
