Nepaprastas 51 tūkst. metų amžiaus dirbinys keičia požiūrį į senovinius mūsų giminaičius: neandertaliečiai buvo dar įdomesni nei numanėme ()
Mums, žmonėms, patinka manyti, kad turime tik mums patiems būdingus unikalius bruožus. Kalba leidžia mums efektyviai komunikuoti vieniems su kitais, technologijos ir įvairūs įrankiai padeda išspręsti kasdienes problemas, o simboliai ir menas atskleidžia mūsų sudėtingą patirtį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau vis daugiau pėdsakų rodo, kad tariamai tik šiuolaikiniams žmonėms būdingus unikalius bruožus galbūt kažkada turėjo ir kiti mūsų giminaičiai homininai.
Mokslininkai skelbia atradę 51 tūkst. metų senumo milžinišką, išgraviruotą elnio kaulą, kurį neandertaliečiai pagamino Harco kalnuose, dabartinės šiaurinės Vokietijos dalyje. Ant elnio kaulo išraižyti tikslūs ir meniški zigzagai.
Ankstesnių neandertaliečių dirbinių, demonstruojančių šios žmonių rūšies simbolinį mąstymą ir meniškumą, buvo nedaug, tačiau nauji atradimai kelia jaudinančius klausimus apie sudėtingą neandertaliečių elgesį.
Išvados papildo ankstesnius tyrimus, kurie parodė, kad neandertaliečiai pasižymėjo sudėtingu elgesiu – pavyzdžiui, mokėjo artikuliuoti ir suprasti šiuolaikinių žmonių kalbos garsus, gebėjo gaminti maistą, gaminosi įrankius, gedėjo savo mirusiųjų.
Archeologai Dirkas Lederis, Thomas Terbergeris ir jų kolegos nustatė, kad elnio kaului yra apie 51 tūkst. metų. Mikroskopinė analizė ir eksperimentai parodė, jog kaulas prieš jį raižant buvo virinamas, kad suminkštėtų.
Iki šiol neandertaliečių meninės veiklos įrodymai buvo minimalistiniai motyvai ir rankų stencilai (pagal formą išpukšti piešiniai) ant sienų olose trijuose Ispanijos radimvietėse – La Pasiegoje, Maltraviesoje ir Ardalese.
Naujojo tyrimo autoriai mano, kad atskirų linijų graviravimas zigzagais ant labai reto tuo metu elnio kaulo tik sustiprina idėją, kad raižiniai turėjo simbolinę reikšmę, o neandertaliečiai pasižymėjo konceptualia vaizduote.
„Archeologų atrastos meniškos graviūros yra retos ir kai kuriais atvejais dviprasmiškos. Šie meniniai dirbiniai leidžia daryti prielaidą, kad tokie objektai buvo gaminami dėl simbolinių priežasčių, o tai suteikia naują aspektą išsamesniam neandertaliečių pažinimui“, – mokslo žurnale „Nature“ rašo Londono gamtos istorijos muziejaus mokslininkė Silvia Bello. Ji priduria, kad „medžiagos pasirinkimas, jos paruošimas ir drožinėjimo technika rodo patirtį bei puikius gebėjimus dirbant su kaulais“.
Pagrindinis tyrime keliamas klausimas – ar neandertaliečiams gaminant tokio tipo kaulą, įtakos turėjo Homo sapiens amžininkai.
Archeologas D. Lederis ir jo kolegos tiki, kad neandertaliečiai turėjo technologinių ir intelektualių galimybių pagaminti dirbinį nepriklausomai nuo šiuolaikinio žmogaus įtakos. Jie grindžia savo hipotezę archeologiniais įrodymais, kad H.sapiens į centrinę Europą atvyko keliais tūkstantmečiais vėliau, nei buvo išgraviruotas kaulas.
Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad kryžminimasis tarp neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių vyko daugiau nei prieš 50 tūkst. metų, S.Bello galvoja, kad negalime atmesti šiokios tokios H.sapiens įtakos neandertaliečiams.
„Turint omeny mainymąsi genais, negalime ignoruoti ankstyvo žinių keitimosi tarp šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių“, – rašo mokslininkė.
„Bet galimybė, kad neandertaliečiai įgavo šiuolaikinių žmonių žinias, nenuvertina neandertaliečių gebėjimų. Priešingai, gebėjimas mokytis, integruoti naujoves į savo kultūrą, prisitaikyti prie naujų technologijų ir abstrakčių sąvokų turėtų būti pripažintas kaip sudėtingos elgsenos bruožas“, – sako Londono gamtos istorijos muziejaus mokslininkė Silvia Bello.
Tyrimas skelbiamas leidinyje „Nature Ecology and Evolution“.
Parengta pagal „Science Alert“.
