Kaip šis paprastas išradimas nulėmė ne vieno mūšio baigtį: padėjo iškilti didelėms valstybėms ir taip keitė pasaulio istoriją ()
Šis reikšmingas išradimas vargu ar gali atrodyti kukliau: du balno šonuose kybantys metaliniai strypukai ir atrama raitelio kojai pastatyti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet tokios balnakilpės nulėmė ne vieno mūšio baigtį, padėjo iškilti didelėms valstybėms ir taip keitė pasaulio istoriją.
Nors žmonės ant arklių jodinėja jau daugiau kaip 6000 metų, raitelių kojos ilgai neturėjo jokios atramos. Kad mosuodamas ietimi ar kardu nenukristų nuo žirgo, persų, graikų ar romėnų karys privalėjo stipriai spausti kojas prie žirgo šonų.
Maždaug 100 m. prieš mūsų erą Indijoje atsirado pirmieji balnų diržai kojoms arba kilpos didiesiems kojų pirštams. Tokia ekipuotė buvo pavojinga, nes nuo žirgo nukritęs raitelis iš jos sunkiai galėjo išsivaduoti. Tik III a. kinai išmoko iš geležies arba bronzos išlieti balnakilpę visai raitelio pėdai – tokia balnakilpė pavaizduota išlikusioje raitelio skulptūroje, sukurtoje 302 metais.
Šio greitai po Aziją plintančio išradimo padarinius jau 560 m. pajuto Bizantijos imperija, kai ją užpuolė avarai – centrinių Azijos stepių klajokliai. Balnakilpėmis besinaudojantys užpuolikai buvo sunkiai įveikiami. Antpuolių nualintoje Bizantijoje 580 m. paskelbtas karo meno veikalas primygtinai patarė kojų atramas naudoti ir besiginantiesiems.
Vikingai vieni pirmųjų pasinaudojo šia naujove, kuri netruko paplisti Europoje. Kartu su geležine pasaga ir naujo tipo balnu, suteikiančiu raiteliui daugiau stabilumo, balnakilpė Senajame žemyne IX a. pradėjo revoliuciją karo mene. Ji leido sodinti ant žirgo sunkiais šarvais aprengtą karį – taip atsirado sunkioji kavalerija.
Žirgas ir raitelis tapo stipriu koviniu vienetu. Ėmė formuotis riterių luomas.
Labai greitai – veikiausiai per vikingus – balnakilpės paplito ir Lietuvoje. Nemažai jų randama X–IV a. pilkapynuose, kapinynuose, žirgų kapuose. Tuo metu buvo įprasta žirgus laidoti su visa apranga, o į vyrų kapus dėti ir balną, ir balnakilpę.
Dažniausiai aptinkama geležinių balnakilpių, papuoštų geometriniais arba kitokiais raštais, bet randama ir prabangių – puoštų sidabro plokštelėmis ar inkrustuotų spalvotųjų metalų vielute.
Senieji Lietuvos gyventojai suvokė balnakilpės vertę – kai kuriuose kapuose archeologai aptinka net miniatiūrinių balnakilpių, pagamintų specialiai įkapėms.
Balnakilpių buvo aptikta ir kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją Vilniuje.
