Rusų mokslininkai ištyrė NSO ir ateivius regėjusių žmonių smegenų veiklą: rado vieną bendrą ypatybę (1)
Milijonai žmonių visame pasaulyje teigia buvę pagrobti ateivių: nedideli pilki žmogeliukai juos nugabeno į savo kosminį laivą ir atliko nelabai malonius eksperimentus. Ar šie stebėtinai dažni potyriai turi paprastesnį ir kur kas žemiškesnį paaiškinimą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašoma žurnale „International Journal of Dream Research“, Rusijos tyrimų centro „Phase Research Center“ mokslininkų komanda mano, kad kai kurias istorijas apie ateivių pagrobimą galima paaiškinti sapnavimu neramaus miego fazės metu, informuoja iflscience.com.
Studijos metu mokslininkai atrinko 152 dalyvius, kurie tvirtino bent kartą sapnavę vadinamąjį sąmoningą sapną, kai žmogus suvokia sapnuojąs, ir paprašė miegant namuose pamėginti „rasti ar iškviesti ateivius arba NSO“. Tyrėjai nustatė, kad 114 savanorių (75 proc.) sėkmingai pavyko susapnuoti sapną, kuriame buvo nežemiškos kilmės būtybių arba kuriame įvyko pagrobimas.
61 proc. ateivius sapnavusių tyrimo dalyvių sakė, kad ateiviai priminė nežemiškos kilmės padarus, rodomus mokslinės fantastikos filmuose ar aprašomus knygose. 19 proc. žmonių susapnuoti ateiviai buvo panašūs į „eilinius žmones“, 4 proc. tiriamųjų atveju ateiviai buvo nematomi. Apie 28 proc. sapnų buvo koks nors ateivių kosminis laivas, o 10 proc. sapnų veiksmas vyko būtent kosminiame laive. 3 proc. savanorių teigė, kad sapne ateivių kosminis laivas kažkur skrido.
„Mačiau ateivį, kuris manęs ieškojo, – pasakojo vienas iš dalyvių. – Jo galva atrodė tarytum ištįsusi, oda – pilka, jis neturėjo nosies, o akys buvo didelės. Prisiminiau, kad sapnuoju, bet iš baimės niekaip negalėjau nubusti.“
Kito eksperimento dalyvio sapnas atrodė taip: „Mačiau nedidelius žmogeliukus lygia mėlyna oda, maždaug žmogaus ūgio. Jų galvos – neįprastai didelės, o juodos spalvos akys pūpsojo išsikišusios. Ilgos rankos ir pirštai, po keturis ant kiekvienos rankos. Mintyse išgirdau frazę „Nebijok, mes draugai.“
Atsižvelgę į tyrimo rezultatus, mokslininkai padarė išvadą, kad žmonės gali spontaniškai susapnuoti sapną, kuriame juos pagrobia ateiviai, ir pabudę „sapną klaidingai palaikyti tikrove“. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad ankstesnių studijų duomenys rodo, jog apytikriai pusei istorijų apie susidūrimus su ateiviais ir neatpažintais skraidančiais objektais būdinga tai, kad žmonės arba miega, arba būna atsipalaidavę, kai įvyksta tariamas kontaktas su nežemiškos kilmės civilizacija.
„Mūsų pradinė hipotezė pasitvirtino: panašu, kad naktinius ateivių vizitus (ir pagrobimus) galima tikslingai atkartoti valios jėga“, – rašoma tyrimo išvadoje.
Nors pirmieji ateivių pagrobimų atvejai aprašyti gana seniai, tokių pranešimų aukso amžiaus pradžia galima laikyti XX a. septintąjį dešimtmetį. Vieną garsiausių istorijų papasakojo amerikiečiai Barney ir Betty Hillai. Poros teigimu, 1961 m. rugsėjo mėnesį juos pagrobė nežemiškos kilmės būtybės. Nuo tada pasakojimai apie ateivių pagrobimus tapo neatsiejama populiariosios kultūros dalimi ir, kaip mano studijos autoriai, greičiausiai įaudrino daugelio žmonių vaizduotę.
Tiesa, šis mokslinis darbas turi šiokių tokių trūkumų: visus rezultatus pranešė patys dalyviai, o tyrimas buvo atliktas internetu, ne laboratorijoje. Be to, pats faktas, kad žmonės panorėję gali susapnuoti ateivių pagrobimą, nebūtinai reiškia, jog visų neva pagrobtų asmenų potyriai yra sapnų rezultatas.
Visgi studijos autorių išvados sutampa su kitų ateivių pagrobimus tyrinėjančių mokslininkų nuomone, t. y. kad dauguma tokių atvejų yra kažkokiu būdu susiję su sapnais ir kitais neramaus miego fazei būdingais reiškiniais. Pavyzdžiui, 2005 m. psichologai bendravo su 10 žmonių, tvirtinusių, kad juos pagrobė ateiviai, ir nustatė, jog jų teiginiai „buvo susiję su miego paralyžiumi, kuriam pasireiškus, hipnopompinės haliucinacijos buvo palaikytos nežemiškomis būtybėmis.“