1895 metais 50 sulaukęs rusų mokslininkas Ilja Mečnikovas pradėjo galvoti apie prieš akis esantį gyvenimo etapą. Tuo metu imuninę sistemą studijavęs mokslininkas pasuko kita linkme ir ėmėsi gerontologijos, kurią taip, beje, pats ir pavadino. Dabar – jau ne XIX, o XXI amžius, bet mokslininkai vis dar kovoja su senėjimu. Ir proveržis jau visai arti – galbūt išmatų persodinimas padėtų atjaunėti?

Mečnikovo tyrimuose dažnai minėtas žarnynas. Jis manė, kad bent jau Rytų Europoje žmonės gyvena ilgiau, kai valgo daugiau fermentuoto maisto. Mečnikovas suprato, kad su amžiumi keičiasi ir žmogaus žarnyno (labiau – žarnyno bakterijų populiacijos) būklė, tačiau kitų mokslininkų jo idėjos nesudomino.

2017 metais mokslininkai grįžo prie Mečnikovo hipotezių. Jie galėjo patvirtinti, kad senėjimas yra susijęs su žarnyno mikrobiotos pakitimais ir silpnėjančia imunine sistema. Dar daugiau – žarnyno bakterijų įvairovė ir būklė buvo susieta su protinių galimybių smukimu ir nerimu. Bet kas sukelia ką? Ar žarnyno mikrobiotos būklė skatina senėjimą? O gal tai – tik vienas iš senėjimo simptomų?

Mokslininkai Korko universiteto koledže tęsė darbą. Galiausiai jiems pavyko įrodyti, kad inulinu, kuris iš esmės yra gerųjų bakterijų maistas, praturtinta mityba lėtina smegenų senėjimą. Vėlgi, mokslininkams sunkiai sekėsi atsakyti, ar tai yra susiję su žarnynu, ar tiesiogiai su sveiku maistu.

Iš tikrųjų, mitybos poveikio tyrimai visada yra sudėtingi, nes sunku kontroliuoti faktorius. Jei probiotikų turtingas maistas gerina smegenų būklę, kaip galime žinoti, kad jis tai daro per žarnyną? Na, yra būdų.

Naujausiame tyrime mokslininkai paėmė jaunų pelių išmatų, jas išvalė, sukurdami gerą mikrobiomos mėginį, ir persodino pagyvenusioms pelėms. Eksperimento rezultatai buvo šokiruojantys – atminties ir kognityvinės funkcijos problemos atsitraukė. Pavyzdžiui, po neįprastos terapijos senos pelės žymiai geriau tvarkėsi su labirintais. Tai tapo įrodymu, kad žarnyno bakterijų populiacijos būklė yra susijusi su smegenimis.

Kodėl? Na, senėjimas yra siejamas su uždegiminiais procesais, o sveika žarnyno mikroflora – su geru imuninės sistemos reagavimu. Pagerėjusi žarnyno būklė sukėlė teigiamus pokyčius visame organizme, įskaitant smegenis. Taigi, tikėtina, kad ateityje senėjimą stabdysime sveika mityba, nukreipta į žarnyno mikrobiotos būklės gerinimą. Bet kas gali pasakyti – galbūt ir išmatų transplantacijos bus naudojamos nervų sistemos ir kognityvinės funkcijos gerinimui.

Tiesa, reikės ir daugiau tyrimų. Mat žmonės nėra pelės. Mūsų žarnynas nėra toks, kaip pelių, o ir smegenys skiriasi. Taigi, kadaise Mečnikovo pradėtas darbas tęsiamas.

Komentarai (6)