Metas, kai prancūzai padalijo parą į 10 valandų, o valandą į 100 minučių – kodėl iš pažiūros patogus sumanymas gyvavo vos daugiau kaip metus (Foto, Video)

Nuo 1970 sausio pirmos visi naudoja "", kuris išsprendė dalį šių problemų. Laikas saugomas dešimtainiu formatu, ir lengva daryti su juo operacijas, bei yra atsparus absurdiškam vasaros laiko persukimui. Tačiau tenka jį konvertuoti į senovinį formatą, kai tą laiką tenka parodyti žmogui. Panašiai ir su JAV matais, jie naudoja metrinę, bet konvertuoja į kūno dalis ar bananus, kai reikia atvaizduoti žmogui.

Man patiktų Para 100 val, valanda 100 minučių, o minutė 100 sekundžių. Po 25 h truktų rytas, diena, vakaras, naktis. Ciferblate į 100 sutilptų visi paros laikai be jokių am pm. Sekundininko neprireiktų, nes minutė taptų gana trumpa, o jei rimtai man patinka taip kaip yra xDDDDDDDD

Yra daugybė praeities reliktų kuriuos mes naudojame, nors yra sukurta žymiai geresnių ir paprastesnių alternatyvų. Keletas pavyzdžių: Kalendorius. Yra sukurta keletas alternatyvių kalendorių, kuriuose mėnesiai yra vienodo ilgio, metai prasideda visuomet tą pačią savaitės dieną ar pan. Rašto sistema: niekada nekilo mintis, kodėl garsai k ir g, t ir d, p ir b tokie panašūs, sukuriami tose pačiose burnos dalyse, bet kodėl juos žyminčios raidės užrašomos taip skirtingai? Korėjiečiai naudoja rašto sistemą vadinamą hangul, ji laikoma viena tobuliausių kada nors sukurtų. Panašūs garsai žymimi panašiais simboliais, simboliai gali būti sugrupuojami skiemenimis, taip palengvinant skaitymą. Skaityti ir rašyti išmokstama taip pat greičiau nei lotynų abėcėlę. Technika: kodėl ratų dydį, TV ar telefono įstrižainę matuojame coliais? Užsienio kalba: tarptautiniame bendravime dominuoja anglų kalba. Tačiau išmokti užtrunka šimtus valandų, rašyba sudėtinga, būna atvejų kai parašytą žodį net nežinai kaip ištarti. Ar yra geresnių alternatyvų? Taip, pvz dirbtinės kalbos. Esu susipažinęs tik su esperanto kalba, tai ji yra sukurta taip, kad ją išmokti yra ypatingai lengva. Yra apie 500 pagrindinių žodžių kuriuos mokant galima puikiai susišnekėti, žodžių daryba ypatingai lengva, tarimas atitinka rašybą. Mokykloje vaikai išmoktų per porą metų, užuot anglų kalbą mokęsi 9 ar 10 metų. Vairavimas: kai kuriose šalyse eismas vyksta kaire kelio puse. Viskas ok jei kaimyninėse šalyse taip pat eismas kairiapusis. Tačiau jei kaimynai važiuoja dešine puse, o tik ta šalis kaire? Yra tokių šalių P.Amerikoje, Europoje, Azijoje. Ar nevertėtų jiems apsvarstyti galimybę pakeisti eismo kryptį dėl patogumo ateityje? Matyt yra ir kitų dalykų kurių nepaminėjau, kuriuos žmonės daro, nors yra naudingesnės ar paprastesnės alternatyvos. Ar tai kada nors pasikeis? Abejoju.

Net kur naudojamas tas pats voltažas ir dažnis, kartais tenka ieškotis perėjimo.

Straipsnis į šį klausimą taip ir neatsakė. Sumanymas nepavyko, nes, priešingai nei ilgio, tūrio ir svorio matavimuose, 60-tainė laiko skaičiavimo sistema, kaip ir kalendorius, galiojo visoje Europoje, niekam viso to keisti nereikėjo. O fizinių matavimų sistemos skyrėsi ne tik tarp šalių, bet ir tarp skirtingų pramonės šakų toje pačioje šalyje.

coline sistema patogesne apvaliems dalykams. del to ji nemirsta niekaip ji panasi i laiko atvaizdavima - pritempta prie daugiausiai dalikliu turincio varianto. anglu kalba cia niekuo deta. as is mechanikos ta zinau. yra metrinis variantas - su tom debilinem paklaidom (jie ta sprendzia suapvalinimo metodika - pritempiant prie artimiausio ketvircio/ivedant eiliskumus, svarbumus ir t.t....). o colinej sistemoj faktiskai be liekanu eina viska matuot ir puikiai susiderina tarpusavyje progresiskai. aisku ir coline nera ideali - bet ji desimtimis kartu patogesne. pabreziu - apvaliems dalykams. pvz vamzdziams visokiems, ratams, padangoms ir pan. ekranus del ko ir dabar matuoja coliais - tai nezinau. - cia greiciausiai reliktinis debilizmas - likes matyt nuo apvaliu kineskopu laiku...buhalteriai nesugeba matyt sukurt geresnes sistemos vingio pilkumo ivertinimo problema neleidzia...

va cia labai idomi info: europa cia priime puikiu sprendimu. daznis - vienas is esminiu parametru. pziurtek kiek kainuoja Lietuvai tik "vos vos" patikslint dazni... kad perjungt i ES sistema. milijardus rozeciu sistema ir turi kist - nes atsiranda puikiu ideju - ir "senas", ar "universalesnis" standartas jos nepalaiko. aplamai - jei tu daug keliauji - as tau siulycia ne rozetes veziotis, o atsuktuva. isdraskyt "nestandarta" ir pasijungt nuo laido tiesiogiai. atsuktuvas universalesnis perexodnikas bet reikia but ne bezdzione elektroje...

Kodėl manai kad to nesuvokiu? Tiesiog pasakiau, kad skaičiavimams naudojama dešimtainė sistema, kuri tam patogiau tinka, o atvaizdavimui senoji, kurią lengviau suvokia žmonės. Ir tai kad unix time yra geresnė alternatyva prancūzų revoliuciniam kalendoriui. Dėl colių, tai jis per 2,54cm pririštas prie metrinės sistemos. Tai kad kažkas linkęs nenaudoti dešimtainių trupmenų coliams nepadaro jų stebuklingais.

Nėra idealaus kalendoriaus, nes reikia iš realiųjų skaičių aibės (saulės metai 365 d. 5:48:45.98, mėnulio ciklas - 29,530 d.) pereiti į sveikųjų skaičių aibę. Dabartinis kalendorius yra kompromisas, kuris pakankamai gerai tenkina poreikius ir keisti iš principo nėra tikslo. Kiekviena rašto sistema kuriama konkrečiai kalbai atsižvelgiant į tos kalbos ypatumus. Nėra reikalo liaupsinti hangul'o (beje, sukurtas 15 amžiuje), ten pakanka savų taisyklių ir išimčių. Šiaip, fonografinė abėcėlė yra tobuliausia kaip tokia, nes tereikia žinoti kaip užrašyti ir ištarti garsą, viskas. Ar tikrai buvo būtina dar grupuoti į skiemenis? Čia jau lingvistinė sritis, tik žinau, kad japonai taip pat modernizavo savo rašto sistemą į katakaną ir hiraganą (pagrįstos skiemenimis), bet dar naudoją ir tą senąją, kaip apendiksą. Be to, išmokti abėcėlę tikrai nėra sudėtinga užduotis, nesvarbu kurią fonografinę kalbą paimsi - daug sunkiau išmokti pačią kalbą. Jei gerai pamenu, yra afrikos tautelių, kur sakinio prasmė priklauso nuo intonacijos ir jų gali būti ne 2-3 kaip pas mus, o 12-13. Lingvistinis košmaras. Gal todėl, kad buvo sukurti JAV, kuri naudojo colinę sistemą? Pasidomėk, kaip matuojama santechnika, tiksliau vamzdžių skersmuo. Atsakymas paprastas - sukūrus standartą visada lengviau jo prisilaikyti, nei įvedinėti naują. Anglų kalba iš vis yra kažkoks anachronizmas, kurį reikėtų sumoderninti - pritraukti prie fonografinio rašto, nes dabar ten iš esmės nėra normalių taisyklių tik "normalios išimtys" Vairavimas kita puse man netrudo, kol ten nesiruošiu vairuoti. Tik pastebėjimas, kad tai yra tų šalių (kurių iš esmės yra mažuma, DB ir jos buvusios kolonijos) problema. Jei nustotų gaminti automobilius su vairu ne toj pusėj, labai greitai jos persidarytų eismą "teisinga puse"

sakau nesuvoki. parasiau - vistiek varai savo... ne surisimas svarbu. colinej sistemoj ne desimtaine. ten ketvirciu/pusiniu/astuntiniu sistema. kaip dvejetaine eksponentine. va cia esme. kazkas tikrai paprakaitavo - kol ja sugalvojo surisimas per 2,54 - tik salycio taskas. kaip ir tavo tas unix. protingas spendimas - bet jis tik kompromisas. ir daznai laikinas... ------- pvz "stebetojas" - is jo komentaro matosi - jis gaudosi kame reikalai o tu - ne.

Pradėkime nuo to, kad hangulas yra ne "evoliucionavęs" iš kokios kitos rašto sistemos (kaip pvz lotyniškas raštas) o sukurtas nuo nulio naudojant paprastus principus ir taisykles. Dėl to jame nėra per istoriją atsiradusių nesąmonių kaip kitose rašto sistemose. Gyveno kažkada Korėjos imperatorius, ir jis norėjo kad jo valstiečiai išmoktų skaityti ir rašyti. Tuo metu Korėjoje vyravo kiniški hieroglifai, ir tikrai visų valstiečių nebūtų įmanoma išmokyti hieroglifų per protingą laiką, todėl ir buvo sukurta ypatingai paprasta rašto sistema. Yra toks korėjiečių posakis, pacituosiu netiksliai: protingas skaityti ir rašyti hangulu gali išmokti per dieną, durnius - per dvi savaites. Yra ir kitų gerų rašto sistemų, pvz Indijos Devanagari raštu bene tiksliausiai galima perteikti žodžių tarimą ir garsus. Jei mokėčiau skaityti kiniškus hieroglifus ir žinočiau jų reikšmes, galėčiau skaityti kinišką tekstą net nemokėdamas jų kalbos.

Siap laikas ir su navigacija suristas

Taip pat su emotikonais.

Dar kartelį, abėcėlė ir kalba yra glaudžiai susijusios. Net ir anglų kalba, jei mokytis ne tiesiog žodžių, bet jų kilmės, tai bus ganėtinai prasminga viskas. Norėčiau pamatyti, kaip hangul'ą naudoji lietuviškiems žodžiams užrašyti. Nors iš principo viską galima padaryti, reikėtų kažką išmesti ir kažką pridėti. Gausis kažkas toks - pusiau skustas, pusiau luptas. Kita bėda, skirtingose kalbose naudojami skirtingi kalbos padargai (gerklė, gomurys, burna, liežuvis) garsams išgauti, todėl ir garsai skiriasi, Tas pats r lietuvių ir anglų kalboje tariasi kitaip. Kinišką tekstą galėtum skaityti todėl, kad raštas yra ne fonografinis, o piktografinis - kur simbolis atitinka sąvoką, dėl tos priežasties tokį raštą gana sunku išmokti, nes kiekvienam žodžiui reikalingas skirtingas simbolis (2-3 tūkstančiai piešinėlių prasilavinusiam žmogui, vietoj daugiausia 74 simbolių - khmerų kalboje). Dar blogiau, kai reikia sukombinuoti kelis simbolius naujam žodžiui, gali atsirasti dviprasmybių kaip tiksliai perskaityti.

as biski ne to klausiau. labiau techninius niuansus butu idomu suzinot, o ne kaip kas ten kazka giria. lotynu abecele yra evoliuciniai rasmenys. pirmiau buvo dar trumpesnis variantas, kai tik priebalses tebuvo raste. 23 simboliai berods. bet nejo normaliai suprast kas ten parasyta ir daug iskraipymu, nu tai papilde simboliais ir praleistas balses. tada gi su kompais fonetikos netyre si sistema praktiska. kai kinieciai ten vos ne kiekvienam pilnam zodziui, ar net jo tarimui po iroglifa turi. nekompaktiska rasmenu sistema - bet uztat labai tiksli. is esmes piktografine sistema - kai tiesiog viskas uzrasoma. ir nereikia uztat mokintis daug taisykliu, apie visokius linksniavimus, tarimus, gimines ir pan. bet tokia sistema labai nelanksti. jei kalba kinta - reikia prigalvot kazko naujo. o cia jau problema - nespeja mokintis dar net gyvi, o palikuonys nebesupranta ka iroglifas aplamai reiske... as manau geriausias variantas butu tiesiog siektiek isplest fonemas iki kokiu sakykim 64 simboliu. padaryt kompiuterine analize tiesiog surinkus snekamuosius irasus. principu - geriausiai sutampa tarimas. ir kuo daugiau gyvu kalbu. dar pasmulkint balses ir piebalses. ir tada visas pasaulio kalbas perkelt ant situ rasmenu. na kaip kalbininkai ten itraukinejo i lietuviu kalbos rasmenis garsus ir gincijosi kaip ten kas tariasi ar reikia tart.. gal 100 metu. bet viska dare per nosines ar kircio zenklus, ar tisiog kaimynu eaasmenu kopijavima. kai reikia unifikuot ne rasto grozi - o fonemas, ir lavint zmioniu klausa ir ipratima tart. o ne apsunkinancias rasybos taisykles kurt. kai zmogus mato, kad kazkoks visiskai kitoks simbolis uzrasytas - jis susiteks i klausa. bandys isskirt kuo skiriasi tariamoji fonema. net jei iskart negirdi skirtumu. duosiu pvz - nu sakykim kazkas panasaus: rasyt ne 'A' ir 'Ą', o 'A' ir 'AA' - jei tariama ilgiau. ir ne 'S' ir 'Š' ar 'SH', jei garsas skiriasi - o dar vienas simbolis - nepasus i S. ar perskirt iki dvieju simboliu. ismoks tiesiog daugiau realiai tariamu simboliu vaikai ir rasys tobulai ka girdi. taip pat visi atkartos garsa is simboliu irgi kokybiskiau. per "trumpas" raidynas tiesiog pagal mane. per daug supaprastintas. dabartinis rastas - labiau skiemenine sistema, kaip kokioa kirilica - as manau nesamone... isradinet kazkokius esperantus - irgi nesamone. "isradinet" reikia butent TIKSLESNI fonetini raidyna. siektiek sudetingesni. ir nusprest rreikia tik del jo pakankamo tikslumo laipsnio. jis turi but pakankamas kiekvienos kalbos skaitmenizacijai. o kad nebutu kazkokiu pykciu - galima absoliuciai visus garsu simbolius naujus paimt. priimt pasauline data - nuo kada bus pradeta visuotinai vartot "naujoviski" rasmenys - visi persimokys antruju rasmenu. pagilins klausos igudzius. ir tiek. va tuo turetu uzsiimt ES masto kalbininkai - pagal mane. nes zona didele - galima primest tokius rasmenius pasauliniu mastu. o kiekvienos salies kalbininkai simboliu suderinimu ir tarimo isgryninimu tegu uzsiima. jei pakanka kalboje maziau simboliu - nematau cia jokios problemos. tik kalbininku tinguma gilintis tiesiog dalis galbut nenaudojama tos kalbos vartojimo PRAKTIKOJE - bet visi rasomi/visi legalus - jei poreikis yra ir apmokoma ju istarimo. jokiu sudurtiniu kazkokiu nereikia palikt... va ir viskas pagal mane. siektiek daugiau reiks rasinet ar mygtuku spaudinet... fonemu siaip daug buna, iki keliu simtu jei gerai atsimenu - bet dauguma labai panasios svarbiausias darbas apjungt butent pagal panasuma i ta pati simboli. va cia kompai ir pravers... seniau is ausies ta dare... laikas butu pasinaudot kompais uzsisedejusiems kalbininkams pagal mane ir isgimdyt kazka pasauliui naudingo

, matyt?

, pvz důna, arůdas, jůodas. Mano manymu gaila, kad ši raidė išnyko iš lietuvių kalbos. Taip pat senovėje buvo naudojama raidė Ł (L su brūkšniu) ir buvo tariama kaip kietoji L. Dabar tiek kietoji tiek minkštoji L užrašoma tuo pačiu simboliu. Ar gerai, ar blogai kad Ł išnyko iš lietuvių kalbos taip pat diskutuotina.

va cia klysti. tame ir esme, kad pakankamai pasmulkinus fonetini lygiu galima apimt visus kalbos garsus. tik cia dvi priespriesos. jei isskirt absoliuciai visus - gali gautis per daug fonemu. pvz kokie 3000. ir ismokt istart bus per daug laiko gaisaties. o jei supaprastint iki 23 simboliu - ismokstama labai greit - bet neimanoma atkurt normalaus tarimo. tik teksto ideologine prasme rasmenyse telieka. normaliausias variantas yra kazkur per viduri. ir kaip suprantam - lotynisko varianto raidyno aiskiai nepakanka. visi prisigalvojo visokiu rasmenu "papildymu". as ziuriu techniskai. lotyniskas variantas siaip uzkariavo visa vidurzemio juris baseina ir kestinti imperija 500+ metu atlaike. vadinas jis tikrai geras. bet pvz iroglifu sistemu ar arabisku rasmenu neisstume. vadinas nepakankamai talpus. speju idealus variantas yra kazkur tarp: arba netoli 64 simboliu (bet cia reiktu labai daug derinimu tarp kalbininku). arba siektiek daugiau ir tilptu 128 simboliu kodavime su rezervu. cia jau liktu tik pakovot su kalbininku lobizmu. del rasmenu isisavinimo - manau tiek simboliu isimintu net ir visiski glusai... sugeba ismokt kelis tukstancius iroglifu milijardai... tokius rasmenis aplamai galima kompiuterizuot, kad uzrasinetu teksta is snekejimo. nors siaip fonetinis gylis gali but ir didesnis skaicius garsu. kad uzrasyt visus gyvunus - aisku ten jau skiriasi is esmes garso padargai kai kuriems. ypac smulkiems. bet stambiu zinduoliu gerkliniai-nosiniai garsai tilptu irgi. aplamai reiktu parengt kelis sudetingumo variantus ir isbandyt praktikoje. keliose salyse maziausia. kuris geriau "prilimpa" neapmokytiems rasto. tada pakoreguot iki optimalaus ir galima diegt visur. cia tarptautinis projektas turetu but o ne vienai kalbai adaptuotas. as manau tikslesni rasmenys aplamai duotu globalia pazanga. laika skirtu ne rasybos taisyklem, o kalbos mokinimuisi - daugiau butu dvikalbiu-trikalbiu. plius ziurint i labai tolima ateiti - galetu is rasmenu ir tarima atkurt velesnes kartos nu principas - sukurkim natu sistema kazkokia tik adaptuota ne instrumentuotes garsui, o kalbai. ta prasme kalbos padargams. nes tai is esmes vienas ir taspats beveik.

Na, tarmėse yra ne tik duona, bet ir douna, tai dabar reikėtų įvesti ir dvibalsį ou žyminčią raidę? Dvi atskiros raidės ir galimos jų kombinacijos yra paprasčiau ir universaliau. Kai kalbi, nelabai galvoji kas ten mikštas, kas ten kietas. Ne visada tą skirtumą ir pastebėsi. O išskyrus j, visi priebalsiai gali būti arba kieti, arba minkšti. Tai dabar visas priebalses braukysim?

isimylet raides vaizda - ar ten kazkoki uzrasymo manieros "senobiskuma" - cia kvaila... dantirasciu molyje pradek rasyt - jei tau to uzsireike ir cia kai turim pikselio lygmens atvaizdavimo technologijas tokie pareiskimai...