[Karšta tema] Pavyzdys Rusijai, kaip reikia spręsti konfliktą XXI amžiuje: Kanados „kovingas“ pasienio konfliktas, kurį vadina „Viskio karu“ (Foto, Video)  (3)

Dėl mažutės atokios salos, kurioje nėra nė vieno gyventojo ir faktiškai jokios augalijos, dvi valstybės nesutaria ištisus dešimtmečius – konfliktas pramintas „Viskio karu“.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2022-03-07 [Karšta tema] Pavyzdys Rusijai, kaip reikia spręsti konfliktą XXI amžiuje: Kanados „kovingas“ pasienio konfliktas, kurį vadina „Viskio karu“ (Foto, Video)  (3)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atokioje Atlanto vandenyno šiaurėje, prie pat šaltų Arkties vandenyno pakraščių, yra maža salelė.

Pavadinta XIX a. Grenlandijos Arkties keliautojo vardu, Hanso sala yra labai atšiauri – plokščia, atvira uolėta kalva, kurioje nėra augmenijos ir akivaizdžių gamtos išteklių.

Vis dėlto šis nenusakomas uolienos gabalas yra beveik pusę amžiaus nesitęsiančio teritorinio ginčo  tarp dviejų NATO narių – Kanados ir Danijos, centre.

Hanso sala, kurios plotas siekia vos 1,3 km2, 1290 m ilgio ir 1199 m pločio, yra Kennedy kanalo Nares sąsiaurio centre – sąsiauryje, skiriančiame Ellesmere salą nuo šiaurinės Grenlandijos ir jungiančios Baffino įlanką su Linkolno jūra Arkties vandenyne.

 

Tarptautinė teisė numato, kad visos šalys turi teisę reikalauti teritorijos 12 jūrmylių atstumu nuo savo kranto. Dėl to techniškai Hanso sala yra Danijos ir Kanados vandenyse.

Tačiau nuo 1930-ųjų pradžios ši neapibrėžta uola buvo nuolatinio Kanados ir Danijos nesutarimų centre.

1933 m. Tautų Sąjungos nuolatinis tarptautinio teisingumo teismas salą nusprendė pripažinti Danijos teritorija. Tačiau, po Antrojo pasaulinio karo Tautų Sąjunga subyrėjo ir ją pakeitė Jungtinės Tautos, todėl sprendimas dėl Hanso salos statuso prarado reikšmę.

Teritorinis ginčas kilo 1973 m., kai abi šalys nustatė savo jūrų sieną. Tuo metu abiejoms vyriausybėms nepavyko susitarti, todėl klausimas buvo atidėtas vėlesniam laikui.

 

Ginčas dėl salos paaštrėjo 1984 m., kai saloje lankydamasis Danijos ministras Grenlandijos reikalams įsmeigė nacionalinę vėliavą ir paliko žinią „Velkommen til den danske ø“ („Sveiki atvykę į Danijos salą“) kartu su buteliu skandinaviško šnapso.

Kai Kanada apie tai sužinojo, jie į salą išsiuntė kariuomenę, kad Danijos vėliava būtų pakeista Kanados vėliava, o butelis daniško šnapso – kanadietišku viskiu.

Nuo šio įvykio pasienio ginčas buvo pramintas „Viskio karu“. Jau kelis dešimtmečius Kanados ir Danijos kariai pakaitomis lankosi saloje, norėdami pakeisti vėliavas ir palikti butelį alkoholinių gėrimų.

 

2005 m. kanadiečiai saloje įrengė metalinę lentelę, pareikšdami teisę į salą. Tačiau danai į šį akibrokštą per daug nereagavo – jų užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „išlipti į krantą nuimti Kanados vėliavą ir pakeisti ją nauja… būtų šiek tiek vaikiškas elgesys tarp dviejų NATO sąjungininkių“.

Nors abi šalys 2005 m. susitarė dėl problemos sprendimo proceso, pasienio ginčas formaliai iki pat šiol vis dar nėra išspręstas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(52)
(3)
(49)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (3)