Pralaimėtas karas Afganistane Vakarams atsiėjo itin brangiai: viršijo įspūdingą sumą (5)
Du dešimtmečius trukęs JAV ir jų sąjungininkių mėginimas padėti Afganistanui atsilaikyti prieš Talibaną žlugo per kelias savaites: paskelbus apie koalicijos pajėgų išvedimą islamo radikalai perėmė valdžią. Kiek pinigų Vakarai išleido šioje šalyje?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jungtinių Valstijų kariuomenė 2001-ųjų spalį pradėjo kampaniją prieš Talibaną, Afganistane viešpatavusį nuo 1996-ųjų. Priežastis – talibai suteikė prieglobstį Osamai bin Ladenui ir kitiems „Al Qaeda“ grupuotės nariams, susijusiems su rugsėjo 11 d. teroro išpuoliais.
Dislokuotų JAV karių skaičius nuolat augo, kol 2011-aisiais pasiekė aukščiausią tašką – 110 tūkst. žmonių. Vašingtonas nuolat skyrė milijardus dolerių kovai su Talibanu ir Afganistano atkūrimui finansuoti.
Pernai Afganistane buvo likę tik 4 tūkst. amerikiečių karių.
Tiesa, oficialūs duomenys ne visada apima specialiųjų operacijų pajėgas ir kitus laikinai atsiųstus dalinius.
Nemažai kitų šalių, įskaitant NATO nares, taip pat pasiuntė savo pajėgas į užsienio karių kontingentą. Tačiau reikšmingiausią jo dalį vis tiek sudarė JAV kariuomenė.
NATO oficialiai baigė savo kovinę misiją 2014 m. gruodį, bet paliko ten 13 tūkst. žmonių, kurie padėjo apmokyti Afganistano vyriausybės pajėgas ir parėmė kovos su terorizmu operacijas.
Afganistane taip pat veikė daug privačių užsienio apsaugos kompanijų. JAV Kongreso ataskaitoje nurodoma, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį jose buvo įdarbinta 7800 amerikiečių.
Kokios sumos išleistos?
Didžioji dalis misijos Afganistane išlaidų taip pat teko Jungtinėms Valstijoms.
JAV vyriausybės duomenimis, nuo 2010 m. iki 2012 m., kai Afganistane kurį laiką buvo dislokuota daugiau negu 100 tūkst. personalo, karo kaina per metus išaugo iki beveik 100 mlrd. dolerių (85 mlrd. eurų).
Paskui amerikiečių ginkluotosios pajėgos nukreipė akcentą nuo puolamųjų operacijų ir sutelkė dėmesį į Afganistano pajėgų mokymą – tada išlaidos gerokai sumažėjo.
Pentagonas nurodė, kad 2018 m. operacijoms buvo skirta apie 45 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų).
JAV gynybos departamento duomenimis, bendros karinės išlaidos Afganistane nuo 2001 metų spalio iki 2019-ųjų rugsėjo pasiekė 778 mlrd. dolerių (662 mlrd. eurų).
Be to, JAV valstybės departamentas kartu su Tarptautinės plėtros agentūra (USAID) ir kitomis amerikiečių vyriausybinėmis struktūromis rekonstrukcijos projektams Afganistane išleido 44 mlrd. dolerių (37,5 mlrd. eurų).
Taigi, oficialiais duomenimis, visa misija Afganistane 2001–2019 m. atsiėjo 822 mlrd. dolerių (700 mlrd. eurų). Tačiau į šią sumą neįskaičiuotos išlaidos Pakistane, kurį JAV naudoja kaip bazę operacijoms, susijusioms su Afganistanu.
Remiantis Browno universiteto tyrimu, kuriame buvo nagrinėjamos karinės išlaidos tiek Afganistane, tiek Pakistane, JAV 2001–2020 metais iš viso paklojo apie 978 mlrd. dolerių (833 mlrd. eurų).
Tyrime pažymima, kad bendrąsias išlaidas įvertinti sunku, nes apskaitos metodai įvairiose vyriausybinėse įstaigose skiriasi ir laikui bėgant keičiasi, todėl itin sunku gauti tikslų skaičių.
Didžioji Britanija ir Vokietija, kurių kontingentai Afganistane buvo didžiausi po Jungtinių Amerikos Valstijų, per karą išleido atitinkamai apie 25,5 mlrd. ir 16 mlrd. eurų.
Nors išvedė beveik visus savo karius, JAV ir NATO iki 2024-ųjų buvo pažadėję kasmet po 3,4 mlrd. eurų finansuoti Afganistano vyriausybės pajėgas.
Vien šiais metais NATO į Afganistaną atsiuntė prekių ir įrangos, kurių vertė – 61 mln. eurų.
Kur nukeliavo pinigai?
Didžioji dalis Afganistane išleistų pinigų buvo skirta kovos su talibais operacijoms ir kariškių aprūpinimui – maistui, drabužiams, medicininei priežiūrai, išmokoms ir pašalpoms.
Remiantis oficialiais duomenimis, nuo 2002 metų JAV taip pat išleido apie 143 mlrd. dolerių (122 mlrd. eurų) Afganistano atkūrimui.
Daugiau negu pusė – 88 mlrd. dolerių (75 mlrd. eurų) – nukeliavo afganų saugumo pajėgoms, įskaitant Afganistano nacionalinę armiją ir policiją, stiprinti.
Valdymui ir plėtrai teko apie 36 mlrd. dolerių (31 mlrd. eurų), o mažesnės sumos buvo skirtos kovai su narkotikais ir humanitarinei pagalbai.
Dalis tų pinigų buvo iššvaistyta ilgus metus sukčiaujant ir piktnaudžiaujant. JAV Kongresui skirtoje ataskaitoje institucija, atsakinga už Afganistano atkūrimo priežiūrą, nurodė, kad nuo 2009 metų gegužės iki 2019 m. gruodžio 31 d. tokiu būdu buvo prarasta apie 19 mlrd. dolerių (16 mlrd. eurų).
Kiek žmonių žuvo?
Nuo karo su Talibanu pradžios 2001 m. žuvo per 3500 koalicijos kariškių, iš jų daugiau nei 2300 – amerikiečiai. Dar 20 660 JAV karių buvo sužeista. Britų netektis – 450 žmonių.
Tačiau, lyginant su Afganistano saugumo pajėgų ir civilių aukomis, šie skaičiai nedideli.
2019-aisiais Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani paskelbė, kad per penkerius jo vadovavimo šaliai metus žuvo daugiau nei 45 tūkst. afganų saugumo pajėgų narių.
O Browno universitetas 2019 m. apskaičiavo, kad nuo 2001 m. spalio, kai prasidėjo karas, Afganistano nacionalinės ginkluotosios pajėgos ir policija jau buvo praradusios daugiau nei 64 tūkst. žmonių.
Jungtinių Tautų pagalbos misijos Afganistane duomenimis, beveik 111 tūkst. civilių žuvo arba patyrė sužalojimų vien nuo 2009-ųjų, kai pradėta sistemingai fiksuoti aukas tarp taikių gyventojų.
Įvykių nenuspėjo
JAV žvalgybos agentūros, laikraščio „The New York Times“ šaltinių informacija dar liepą įspėjo dėl greito Afganistano kariuomenės žlugimo ir didėjančios rizikos sostinei Kabului. Teigta, kad šalies vyriausybė nepasirengusi Talibano puolimui: kuo daugiau miestų pereis į islamistų rankas, tuo greičiau gali įvykti žlugimas.
JAV prezidentas Joe Bidenas liepos 8 d. viešai pareiškė, jog mažai tikėtina, kad Talibanas perimtų valdžią visame Afganistane. Bet po kiek daugiau nei mėnesio šalies vyriausybė žlugo, prezidentas Ashrafas Ghani spruko į užsienį – viską užvaldė talibai.
Pasak „The New York Times“, balandį slaptosios tarnybos dar spėjo, kad Kabului užimti prireiks mažiausiai 18 mėnesių, bet vasarą jau buvo piešiamas vis tamsesnis vaizdas. Vis dėlto aiškių prognozių, kad Talibanas jau netrukus perims valdžią, žvalgybos agentūros neskelbė ir liepą, o likus savaitei iki Kabulo kritimo tvirtino, kad Talibano pergalė nėra neišvengiama.
Talibanas imasi keršto prieš kitaminčius
Talibanas, anot JT ataskaitos, intensyvina afganistaniečių, kurie bendradarbiavo su JAV ir NATO daliniais, paiešką. Radikalūs islamo kovotojai sudaro „prioritetinius sąrašus“ žmonių, kuriuos ketina suimti.
Ypač didelė grėsmė esą kyla tiems, kurie vaidino svarbų vaidmenį Afganistano kariuomenėje, policijoje ir žvalgyboje.
Talibanas esą apieško minėtų asmenų ir jų šeimų namus. Asmens kontrolė vykdoma ir į Kabulo oro uostą vedančiame kelyje. Be to, talibai didesniuose miestuose, įskaitant Kabulą ir Džalalabadą, įrengė kontrolės postus.
Baiminamasi, kad afganistaniečiai, kurie bendradarbiavo su NATO ir JAV daliniais, ir jų šeimų nariai gali tapti kankinimų ir egzekucijų aukomis.
Parengta pagal BBC inf.
