Ar žinojote, kad stiklą pradėjo gaminti net prieš 4000 metų? Tada jis atrodė visai kitaip nei dabar ()
Stiklas iš pradžių nebuvo skaidrus. Daugiau nei prieš 4000 metų Mesopotamijoje jis buvo gaminamas kaitinant kvarcinį smėlį, įmaišius kalkių ir pridėjus pelenų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gautu lydiniu amatininkai glazūruodavo molinius indus. Naudojant tuščiavidures formas iš tokio lydinio, pridėjus metalo oksidų, vėliau buvo kuriami stiklo gaminiai, kurie žibėjo įvairiomis spalvomis, bet nepraleisdavo šviesos.
Tik mūsų eros pradžioje mišinys lydymosi krosnyse buvo tiek pakaitinamas ir praskiedžiamas, kad iš jo jau buvo galima gaminti įvairių formų dirbinius. Iš pradžių Viduriniuose Rytuose, paskui Romoje atsirado puikių stiklinių indų. Skaidrus stiklas būdavo liejamas formose ar pučiamas per vamzdelį.
Europoje XII a. didžiųjų katedrų prabangūs stikliniai langai paskelbė naujo statybos meno pradžią. Spalvotas stiklas buvo gaminamas į lydalą pridėjus metalo. Vitražinis stiklas ir bokšto laikrodžiai yra vieni iš nedaugelio svarbesnių techninės kūrybos vaisių, kuriuos iki Naujųjų laikų pasauliui davė Europa.
Stiklo gamyba suklestėjo Italijoje. 1291 m. Venecijos Respublika perkėlė stiklo liejyklas į netolimą Murano salą, nes jos kėlė gaisro pavojų Venecijai, kur dauguma pastatų buvo mediniai. Stiklo era saloje prasidėjo, kai Marco Polo iš Tolimųjų Rytų parvežė keletą jo pavyzdžių. Murane gaminti indai, veidrodžiai, šviestuvai, karoliai iš skaidraus, bespalvio ar matinio, mozaikinio stiklo.
Murano stikliai vieninteliai Europoje žinojo, kaip pagaminti veidrodį. Jie sukūrė tokias rūšis kaip kristalinis stiklas, emaliuotas stiklas, stiklas su aukso gijomis, daugiaspalvis stiklas, „pieninis“ stiklas, brangakmenių imitacijos iš stiklo.
Dabartinę langų stiklo lakštų gamybos technologiją 1959 m. patentavo Didžiosios Britanijos bendrovė „Pilkingtons Ltd.“.
Į Lietuvos teritoriją stiklo dirbinių patekdavo jau pirmaisiais amžiais. Stiklo karolių dažniausiai būdavo atvežama iš Romos. Balti stiklo burbuliukai naudoti kaip akcentas veriant gintarinius karolius.
XIII–XIV a. pilyse, vėliau ir bažnyčiose jau buvo nemažai langų ir vitražų. XIV–XVIII a. į Lietuvą atkeliaudavo Venecijos, Silezijos, Čekijos, Anglijos, Nyderlandų, Prancūzijos stiklo dirbinių.
Stiklo indus nuo XVI a. kūrė ir Vilniaus stikliai: sename miesto pieštiniame plane minima Stiklių gatvė, stiklo amatai įrašyti ir 1529 m. Pirmajame Lietuvos Statute.