Pirmasis valstybės vadovo nužudymas, užfiksuotas filmavimo kamera. Tūkstantinės minios akivaizdoje (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Černozemskis anksčiau nužudė du žymius Bulgarijos politikus: komunistą Dimo Hadžidimovą (1924 m.) ir IMRO narį Naumą Tomalevskį (1930 m.). Abu kartus jis buvo nuteistas mirties bausme, tačiau jis po pirmojo suėmimo pabėgo, o po antrojo buvo amnestuotas ir paleistas.
Išėjęs į laisvę 1932 m. jis tapo „Ustaše“ instruktoriumi, kur ruošė trijų asmenų grupę nužudyti Jugoslavijos karalių Aleksandrą, bet galiausiai 1934 m. spalio 9 d. Marselyje pats atliko žmogžudystę.
Už karaliaus Aleksandro I nužudymą Černozemskis po mirties buvo paskelbtas pavojingiausiu teroristu Europoje.
Karaliaus Aleksandro nužudymas buvo pirmasis nužudymas, užfiksuotas filmavimo kamera; pasikėsinimas įvyko tiesiai prieš operatorių, kuris tuo metu buvo vos už kelių metrų.
Nors tikslus nužudymo momentas nebuvo užfiksuotas, įvykiai, prieš nužudymą ir iš karto po jo buvo užfiksuoti.
Vairuotojo (akimirksniu nužudyto) kūnas buvo įstrigęs prie automobilio stabdžių, todėl operatorius galėjo keletą minučių toliau filmuoti mirštantį karalių.
Kitą dieną karaliaus Aleksandro I kūnas Jugoslavijos eskadriniu minininku „JRM Dubrovnik“ buvo nuplukdytas atgal į Splito uostą Kroatijoje (tuo metu Jugoslavijos dalis).
Po didžiulių laidotuvių Belgrade, kuriose dalyvavo apie 500 000 žmonių ir daug svarbiausių Europos valstybės veikėjų, Aleksandras buvo palaidotas jo tėvo pastatytoje Šv. Jurgio memorialinėje bažnyčioje.
Naujuoju Jugoslavijos karaliumi tapo Aleksandro sūnus Petras, kuriam tuo metu buvo vos 11 metų.
Žudikas Vladas Černozemskis buvo palaidotas nepažymėtame kape Marselio kapinėse, o laidotuvėse dalyvavo tik du detektyvai ir duobkasiai.
