Apokaliptiniai vaizdai, kraupiai panašūs į šiandieną – albanų pabėgėliai prigrūstu laivu bėgantys į Italiją: į krovininį laivą susispaudė iki 20 000 žmonių (Foto, Video) ()
Apokaliptiniai vaizdai, kraupiai panašūs į šiandienos aktualijas – Afganistano kontrolės perėjimas talibams ir pabėgėlių krizė Europoje. Kas čia nutiko, kad albanai užplūdo krovininį laivą „Vlora“?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
90-ųjų pradžioje įvykęs komunizmo žlugimas ir po to plačiai vykstantys politiniai ir socialiniai neramumai Albanijoje sukėlė didžiulį ekonomikos žlugimą (labai trūko maisto).
Tai paskatino daugelį albanų bandyti palikti anksčiau izoliuotą šalį. Žmonės jautėsi apimti beviltiškumo ir nors jų žinios apie kitas šalis buvo paremtos tik tuo, ką buvo girdėję ar matę per Italijos televiziją, jie trokšto galimybės pradėti naują gyvenimą užsienyje.
Daugelis albanų pabėgo į Graikiją, esančią pietuose, o kai kurie etniniai slavai bandė pasiekti šiaurinę kaimynę Jugoslaviją.
Tiranoje užsienio ambasados buvo šturmuojamos (daugiausia nesėkmingai), pasklidus gandams, kad buvo išduodamos vizos. Iki 3 000 albanų sugebėjo patekti į Vokietijos ambasados kompleksą, o kai kurie sėkmingai pateko į Čekoslovakijos ambasados teritoriją. Vokietijos ambasadoje esantiems asmenims galiausiai buvo leista išvykti į Vokietiją per Italiją.
Nemaža dalis emigrantų nusitaikė į Italiją, esančią vos už 75 km nuo Albanijos uostų, kitoje Otranto sąsiaurio pusėje. Albanų pabėgėlius iš dalies traukė (klaidingai) parodytas turtas Italijos televizijos reklamose, kurias jie galėjo žiūrėti Albanijoje.
Albanijos krovininis laivas „Vlora“ (matomas nuotraukose) grįžo iš Kubos su cukraus kroviniu. Laivo pagrindinis variklis buvo sugedęs, todėl jis prisišvartavo Durrës mieste, Albanijoje, kad iškrautų krovinį ir atliktų remontą. Tuo tarpu minios žmonių susirinko į uostą iš visos šalies, tikėdamiesi įlipti į bet kurį laivą ir išplaukti į Italiją. Niekas jų nesustabdė.
1991 m. rugpjūčio 7 d. tūkstančiai albanų (pagal pranešimus nuo 10 000 iki daugiau kaip 20 000), plaukdami jūra ir lipdami ant virvių, pateko į „Vlora“, užpildydami beveik kiekvieną laivo centimetrą (kai kurie pabėgėliai kabėjo nuo kopėčių didžiąją kelionės dalį).
Negalėdamas susitarti su pabėgėliais uzurpavusiais laivą (kai kurie jų buvo ginkluoti), laivo kapitonas Halimas Milaqi nusprendė nuplukdyti perpildytą laivą į Italiją, bijodamas, kas gali atsitikti, jei laivo valdymą perimtų pabėgėliai.
Kelionė tik su pagalbiniais varikliais, be radaro (dėl keleivių buvimo) ir turėdamas perteklinį svorį, laivas taip pat neteko aušinimo vamzdžių, kai keleiviai juos pradūrė, norėdami atsigaivinti – kapitonas variklių aušinimui buvo priverstas naudoti jūros vandenį.
Laimei, oras buvo palankus ir jie atvyko į Italijos krantą ankstyvą rugpjūčio 8 dieną. Artėjant prie Brindizio uosto, apie 4 val., kapitonui buvo patarta neplaukti į uostą, todėl jis pakeitė kursą į Barį, esantį už 124 km - nusilpusiam laivui įveikt šį atstumą prireikė 7 valandų.
Per tą laiką Italijos valdžios institucijos mažai ką padarė, kad pasirengtų šiam masiniam atvykimui.
Tiek policijos prefektas, tiek viršininkas atostogavo, o merijai buvo pranešta tik tada, kai laivas jau buvo uoste.
Naudojant mažus laivus buvo bandoma užblokuoti prieigą į Bario uostą ir priversti albanų kapitoną grįžti į Albaniją. Remdamasis blogėjančiomis sąlygomis laive, po to, kai keleiviai 36 valandas beveik nevalgė ar negėrė alinančiame karštyje, kapitonas Milaqi atsisakė atsitraukti ir įplaukė į uostą, pranešdamas, kad laive yra sužalotų žmonių, o laivas negali mechaniškai apsisukti.
Galiausiai „Vlora“ buvo priversta prisišvartuoti prie krantinės, esančios toliausiai nuo miesto centro, paprastai skirtos anglių iškrovimui. Nemažai pabėgėlių iššoko iš laivo į vandenį ir nuplaukę į krantą dingo mieste.
Tęsinys kitame puslapyje:
Italijos vyriausybės griežta politika buvo sustabdyti pabėgėlių laivų prisišvartavimą Italijos pakrantėse arba iš karto deportuoti atvykusius imigrantus.
Todėl „Vlora“ keleiviai nebuvo šiltai sutikti – įsakymai iš Romos paragino juos laikyti uoste, be jokios materialinės pagalbos, ir išsiųsti juos atgal į Albaniją per kelias dienas.
Maždaug nuo vidurdienio Italijos valdžios pareigūnai pradėjo imigrantus vežti į nenaudojamą stadioną Stadio della Vittoria, kur jie bus laikomi iki deportavimo. Iki pietų albanai suprato, kad jie galiausiai bus išsiųsti namo, todėl jų grupės bandė veržtis per stadioną supantį policijos kordoną, daugeliui pavyko pabėgti.
Tada valdžia nusprendė daugiau nebevežti pabėgėlių į stadioną ir uždaryti vartus, užrakinant juos viduje. Naktį įtampa dar labiau įsiplieskė, kilo susidūrimai tarp policijos ir albanų, kurie bandė (ir kai kuriems tai pavyko) prasiveržti per kordoną.
Tačiau kitomis dienomis apie 3 000 žmonių buvo repatrijuoti, kai kurie išvyko savo noru, nes priešiškas priėmimas ir prastos sąlygos privertė juos nusivilti gyvenimu Italijoje.
Daugumai jų buvo meluojama, kad laivai ir lėktuvai turėjo juos išvežti į kitus Italijos miestus. Žiaurų elgesį su jais kritikavo žmogaus teisių organizacijos ir popiežius, tačiau Italijos vyriausybė pateisino, kad tai būtina siekiant užkirsti kelią tolesnei neteisėtai migracijai iš Albanijos.
Remiantis kapitono Milaqi pasakojimu, laivas išbuvo Bario uoste 45 dienas, kol jo įgulai ir jam pačiam pavyko išplaukti atgal į Albaniją (gali būti, kad jis buvo velkamas dėl patirtos didelės žalos).
Milaqi išbuvo krovininio laivo kapitonu iki 1994 m. gruodžio mėn., o laivas buvo eksploatuojamas iki 1995 m. Laivas „Vlora“ buvo galutinai išregistruotas 1996 m., o tų pačių metų rugpjūčio 17 d. supjaustytas į metalo laužą.
