Mažiau nei per metus delta atmaina tapo dominuojančia SARS-CoV-2 paderme. Po to, kai 2020-ųjų spalį buvo aptikta Indijoje, jau 2021-ųjų kovą ši atmaina Indijoje sukėlė katastrofai prilygstančią ir daug žmonių gyvybių pareikalavusią antrąją COVID-19 bangą.

Atmaina, aišku, išplito ir po užsienio valstybes, be to, pasirodė patogeniškesnė už visas kitas, todėl netrukus tapo dominuojančia ir lemiančia tolesnius infekcijų kreivės šuolius, prie kritinės ribos nuolat artėjantį ligoninių lovų užimtumą ir žmonių mirtis, rašoma portale „IFLScience“.

Natūraliai gali kilti klausimas, kodėl būtent ši atmaina yra taip greitai plintanti ir atakuojanti net pagal visą vakcinacijos schemą pasiskiepijusius asmenis. Norėdami pateikti pagrįstą atsakymą, Kembridžo universiteto mokslininkai ne per seniausiai atliko tyrimą ir savo išvadas publikavo žurnale „Nature“.

Keletas laboratorinių eksperimentų parodė, kad pragaištingą koronaviruso delta atmainos virulentiškumą (patogeniškumo, t. y, gebėjimo sukelti ligą, laipsnį) iš esmės lemia jos sugebėjimas apeiti neutralizuojančius antikūnus ir prasiskverbti į šeimininko ląsteles.

Visų pirma būtina paminėti, kad delta atmaina, kaip paaiškėjo, efektyviau nei kitos įsigauna į ląsteles, kadangi yra „apsiginklavusi“ daug skvarbesniais paviršiniais S baltymais.

SARS-CoV-2 viriono (viruso dalelės arba pavienio viruso) apvalkalo paviršiuje, kaip žinia, yra išsidėstę S baltymai (kuokos pavidalo glikoproteinai), ir, vykstant ląstelės infekavimo procesui, būtent S baltymai prisitvirtina prie žmogaus organizmo ląstelių paviršiuje esančių baltymų receptorių. Ir vienas, ir kitas baltymas tada suskyla, todėl iš viruso gauta genetinė medžiaga patenka į šeimininko ląstelę.

Kuo S baltymai skalesni, tuo jie ir skvarbesni. Ir tai ne viskas! Kaip teigia tyrimo iniciatoriai, patekusi į ląstelę delta atmaina sugeba daug efektyviau nei kitos replikuotis.

Be šių ypatumų, delta atmaina pasižymi ir aukštesniu gebėjimu išvengti imuninės sistemos reakcijos, nesvarbu, ar jai būtų pasirengta vakcinacijos, ar persirgimo keliu. Norėdami išsiaiškinti, kaip tai įvyksta, mokslininkai ištyrinėjo serumą, gautą iš grupės žmonių, kurių dalis buvo paskiepyti „AstraZeneca“ arba „Pfizer“ vakcina, o dalis – persirgę COVID-19, kraujo mėginių.

Mėginiuose pavyko aptikti įvairių padermių, įskaitant ir tą, kuri buvo aptikta pirmiausia – Uhane. Kadangi žmonės, iš kurių buvo paimti mėginiai, arba persirgo COVID-19, arba buvo paskiepyti, jų kraujo serume buvo tam tikras kiekis virusą neutralizuojančių antikūnų.

Netruko paaiškėti, kad, palyginti su alfa atmaina, delta atmainos virusas yra 5,7 karto silpniau paveikiamas, jeigu žmogus perserga COVID-19, ir 8 kartus tuo atveju, jei žmogus paskiepijamas. Kitaip tariant, paskiepytam žmogui prireikia daugiau antikūnų negu persirgusiam, kad virusas būtų neutralizuotas.

Tačiau užvis svarbiausia tai, kad delta atmainai neutralizuoti bet kuriuo atveju prireikia daug daugiau antikūnų, nei yra būtina neutralizuojant kitas padermes.

Visgi manyti, kad skiepytis nėra jokios prasmės, yra didžiulė klaida. Nors užsikrėtimo tikimybės vakcina ir neeliminuoja, rizika, kad liga įgaus sunką formą ir bus neapsieita be hospitalizacijos, pasiskiepijus gerokai sumažėja.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad jų atradimas tiktai patvirtina, jog būtina ir toliau tobulinti vakcinas, norint kuo efektyviau suvaldyti delta ir kitų atmainų plitimą.

„Akivaizdžių problemų kelia pasiskiepijusių medicinos sektoriaus darbuotojų užsikrėtimas koronaviruso delta atmaina. Nors patys paprastai atsiperka švelniais ligos simptomais, jie gali užkrėsti asmenis, kurių imuninė sistema dėl kokių nors gretutinių ligų nesugeba optimaliai reaguoti į vakciną. Kai užkrečiamas toks žmogus, iškyla nemenka sunkios ligos formos rizika“, – aiškina profesorius Anuragas Agrawalas.

„Skubiai turime rasti būdų, kaip padidinti sveikatos institucijų darbuotojams vakcinų teikiamą apsaugą nuo viruso atmainų. Taip pat randasi pagrindo manyti, kad infekcijos valdymo priemones teks taikyti ir povakcinaciniu laikotarpiu“, – svarsto jis.

Komentarai ()