Kaip buvo sukurta elektros baterija? Luigi Galvani manė atradęs „gyvūnų energiją“ ()
Italų fiziologui Luigi Galvani 1780 metais tiriant varlę netoli buvo elektros mašina. Tuo metu, kai šokdavo elektros kibirkštis, o mokslininkas skalpeliu paliesdavo varlės kojos nervus, jos raumenys susitraukdavo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Mane apėmė neapsakomas noras ištirti ir išsiaiškinti, ką slepia varlės kojelių mėšlungis“, – rašė L.Galvani.
Tada L.Galvani atliko kitą eksperimentą – balkone ant plieninės vielos pakabino preparuotas varles, o joms prie kojų pririšo kitą vielą ir jos galą nuleido į šulinį su vandeniu. Žaibuojant varlės kojų raumenys susitraukdavo.
Vėliau tirdamas šį reiškinį mokslininkas nustatė, kad raumenys susitraukia, kai dvi į raumenis įsmeigtos metalinės vielutės susiliečia viena su kita.
L.Galvani manė, kad atrado „gyvūnų energiją“, kuri kaupiasi jų raumenyse ir nervuose.
Pakartojęs šiuos eksperimentus italų fizikas Alessandro Volta padarė išvadą, kad elektros šaltinis yra ne varlė, o du skirtingi metalai, kurie liečiasi vienas su kitu ir su drėgnu laidininku. Taip jam kilo mintis apie elektros srovės šaltinį. Jam sukurti reikėjo dviejų skirtingų metalų – elektrodų.
A.Volta kaip vieną elektrodą naudojo varį arba sidabrą, o kaip antrą – alavą arba cinką. Juos izoliuodavo druskos tirpalu suvilgytu kartonu. Sujungus kelis tokius elementus gaunama baterija. Taip 1799 m. A.Volta sukūrė pirmąją galvaninę bateriją, mokslininko garbei dar vadinamą Voltos baterija arba Voltos stulpu. Tai pirmasis cheminis elektros srovės šaltinis.
Ši baterija gamino nuolatinę elektros srovę. Ji atsiranda vykstant elektrocheminiams procesams ant elektrodų: cinkas atiduoda elektronus ir oksiduojasi, atsiradę elektronai patenka į vario elektrodą ir redukuoja vario jonus. Baterija veikia tol, kol vyksta cheminė reakcija.
A.Voltai sukūrus bateriją mokslininkai bandė išsiaiškinti, iš kur joje atsiranda elektros energija.
Į šiuos tyrimus buvo įsitraukęs ir garsiausias Lietuvos mokslininkas Theodoras von Grotthusas.
Baterijos atradimas atvėrė kelią elektrotechnikai, ėmė rutuliotis nauja mokslo sritis – elektrochemija.
Šiandien baterijos naudojamos daugybėje gyvenimo sričių.
Lietuvoje galvaninius elementus iki 1997 m. gamino gamykla „Sirijus“, 1931 m. įkurta Kaune, o 1945 m. perkelta į Klaipėdą.
Baterijose yra daug įvairių aplinkai ir žmogui kenksmingų medžiagų, todėl jų negalima išmesti kartu su kitomis šiukšlėmis, o derėtų nunešti į jų surinkimo vietas, kad vėliau jas būtų galima perdirbti.
