Kai praeityje – jau kone dveji pandemijos metai, mokslininkai nepaliauja rinkę naujus ir svarbius duomenis apie COVID-19 poveikį organizmui bei smegenims.

Šie duomenys kelia nerimą dėl ilgalaikio poveikio, kurį koronavirusas gali turėti tokiems biologiniams procesams kaip senėjimas, scitechdaily.com rašo Jessica Bernard.

Aš, kaip kognityvinės neurologijos mokslininkė, prieš tai bandžiau išsiaiškinti, kaip įprasti smegenų pokyčiai, susiję su senėjimu, daro įtaką žmonių gebėjimui mąstyti ir judėti – ypač sulaukus vidurinio amžiaus ir daugiau.

Tačiau atsiradus daugiau įrodymų, jog COVID-19 net ir prasirgus infekcija dar daug mėnesių gali daryti poveikį organizmo sveikatai bei smegenims, mano tyrinėjimų komanda nusprendė pasidomėti, kokią įtaką ši liga gali turėti senėjimo procesams, rašo Teksaso A&M universiteto asocijuotoji profesorė Jessica Bernard.

Žvilgsnis į smegenų atsaką persirgus COVID-19

2021 metų rugpjūtį neurologijos mokslų bendruomenės dėmesį patraukė preliminari, bet didelio masto studija, tyrusi pokyčius COVID-19 persirgusių žmonių smegenyse.

Šios studijos metu mokslininkai rėmėsi egzistuojančia Didžiosios Britanijos duomenų baze „UK Biobank“, kurioje saugomi daugiau kaip 45 tūkst. žmonių iš Didžiosios Britanijos smegenų tyrimų fotografijos, gautos dar nuo 2014 metų. Tai reiškia – ir tai yra labai svarbu – kad mokslininkai turėjo žmonių smegenų tyrimų vaizdus, darytus dar prieš pandemiją.

Mokslininkų komanda analizavo smegenų tyrimų duomenis, o tuomet, tuos asmenis, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, pakvietė atlikti papildomus smegenų skenavimo tyrimus. COVID-19 persirgusių žmonių tyrimų rezultatus jie palygino su nesirgusių žmonių smegenimis, atidžiai suskirstydami tiriamuosius pagal amžių, lytį, pirmųjų tyrimų datą, studijos vietą, taip pat pagal tokius ligų rizikos veiksnius kaip sveikatos rodikliai ir socioekonominis statusas.

Tarp sirgusių ir nesirgusių COVID-19 žmonių komanda aptiko pastebimų skirtumų pilkojoje smegenų medžiagoje, kuri yra sudaryta iš neuronų kūnų, apdorojančių smegenyse informaciją. Kalbant konkrečiau, COVID-19 sirgusių žmonių grupėje buvo sumažėjęs pilkosios medžiagos storis smegenų srityse, kurios vadinamos priekine ir smilkinių skiltimis.

Žmonėms senstant, natūraliai atsiranda kai kurių pokyčių, susijusių su pilkosios medžiagos storiu ar apimtimi, tačiau COVID-19 sirgusių žmonių smegenyse šie pokyčiai buvo didesni, negu įprastai.

Įdomu ir tai, kad mokslininkams palyginus pakankamai sunkiomis COVID-19 formomis sirgusių pacientų smegenis su lengvesnius simptomus jutusiais žmonėmis, paaiškėjo, kad rezultatai yra tie patys. Tai reiškia, kad pilkosios smegenų medžiagos sumažėjo net ir tiems žmonėms, kurie nesirgo pakankamai sunkia COVID-19 forma, kad patektų į ligoninę.

Galiausiai mokslininkai patikrino pokyčius atliekant kognityvines užduotis ir nustatė, kad COVID-19 sirgę žmonės lėčiau apdorojo informaciją, negu nesirgę.

Nors mes turime labai atsargiai vertinti šiuos tyrimo rezultatus, kol jų oficialiai dar neperžiūrėjo nepriklausomi recenzentai, itin didelis kiekis tyrimo duomenų, rodančių tų pačių žmonių būklę prieš ir po ligos, suteikia šiai preliminariai studijai itin daug vertės.

Ką reiškia šie smegenų pokyčiai?

Pandemijos pradžioje vienas dažniausių COVID-19 simptomų būdavo dingęs skonio ir kvapo pojūtis.

Įdomu tai, kad tie smegenų regionai, kuriuos pažeidžia COVID-19, yra susiję su olfaktoriniu stormeniu – netoli frontalinės smegenų dalies esančia struktūra, kuri kvapų signalus iš nosies perduoda kitoms smegenų dalims. Olfaktorinis stormuo turi sąsajų su smilkinių skilties regionais. Mes dažnai minime smilkinių skiltis, kalbėdami apie senėjimą ir Alzheimerio ligą, nes čia aptinkamas hipokampas. Manoma, kad hipokampas yra glaudžiai susijęs su senėjimu, nes dalyvauja atminties ir kognityviniuose procesuose.

Kvapų pojūtis taip pat yra svarbus Alzheimerio tyrinėjimams, nes kai kurie duomenys rodo, jog padidintą riziką susirgti Alzheimerio liga turintiems žmonėms būna susilpnėjusi uoslė. Nors daryti kokias nors išvadas apie ilgalaikes COVID-19 sukeltų pokyčių pasekmes yra pernelyg anksti, tyrinėti galimus ryšius tarp COVID-19 sukeltų pokyčių ir atminties yra labai svarbu, ypač turint galvoje pažeidžiamus smegenų regionus ir jų svarbą atminčiai bei Alzheimerio ligai.

Žvilgsnis į priekį

Šie naujausi tyrimų rezultatai kelia svarbių, bet dar neatsakytų klausimų: ką COVID-19 sukelti smegenų pokyčiai reiškia senėjimo procesams ir jų tempui? Ar bėgant laikui, smegenys kažkiek atsigauna nuo virusinių infekcijų?

Tai aktyvios ir atviros tyrinėjimų sritys. Kai kurias iš jų mes pradedame analizuoti mano pačios laboratorijoje, įtraukdami jas į jau vykdomus smegenų senėjimo tyrinėjimus.

Mūsų laboratorijos tyrinėjimai rodo, kad žmonėms senstant, smegenys pradeda kitaip mąstyti ir apdoroti informaciją. Be to, mes pastebėjome skirtumus, kaip su laiku keičiasi žmonių kūno judesiai ir kaip žmonės išmoksta naujų motorinių įgūdžių.

Keli dešimtmečiai darbo parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės sunkiau apdoroja ir įvaldo informaciją, pavyzdžiui, kai reikia mintyse sudėlioti naują maisto produktų sąrašą, tačiau faktų žinojimas ir žodynas paprastai lieka nepakitę. Kalbant apie motorinius įgūdžius, mes žinome, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar gali mokytis, tačiau jie tai daro kur kas lėčiau negu jaunesni asmenys.

Žmonėms perkopus 65 metus, mes taip pat paprastai pastebime, jog smegenų dydis būna sumažėjęs. Tačiau šis sumažėjimas nėra lokalizuotas tik vienoje srityje. Skirtumus galima pastebėti daugelyje smegenų regionų.

Tokiems žmonėms taip pat padaugėja smegenų skysčio, kuris užpildo dėl smegenų audinių nykimo atsiradusią vietą. Be to, baltoji medžiaga, sudaryta iš aksonų – neuronų ataugų, perduodančių elektrinius impulsus tarp nervų ląstelių, vyresnio amžiaus žmonių smegenyse taip pat būna labiau nukentėjusi.

Pastaraisiais dešimtmečiais pailgėjus gyvenimo trukmei, vis daugiau žmonių sulaukia gilios senatvės. Nors mūsų tikslas yra kuo ilgiau ir sveikiau gyventi, net ir geriausio scenarijaus atveju senstant be ligų ar neįgalumo, gyvenimo saulėlydis įneša pokyčių į tai, kaip mes mąstome ir judame.

Išsiaiškinę, kaip susidėlioja visos šios dėlionės dalys, mes galime išnarplioti senėjimo paslaptis ir galbūt rasti būdų, kaip pagerinti senstančių žmonių gyvenimo kokybę ir funkcijas. Maža to, COVID-19 kontekste tai padėtų mums sužinoti, kokiu mastu smegenys gali atsigauti po ligos.

Komentarai ()