Kaip devynmetė demaskavo populiarų tariamo gydymo būdą: stulbinamai paprastas eksperimentas ir tekainavo vos 10 JAV dolerių (3)
1996 m. devynmetei Emily Rosa pavyko padaryti tai, ko kitiems skeptikams nepavyko padaryti daugelį metų: priversti „gydomojo prisilietimo“ praktikuotojus atlikti mokslinius tyrimus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
E.Rosa pati buvo dviejų tokių skeptikų dukra – ir būtent iš jų mergaitė išgirdo apie tokią terapiją. Tada ji sugalvojo savąjį eksperimento modelį, kuris gana išsamiai atskleidė praktikos esmę. Nežinantiems reikėtų pabrėžti, kad „gydomojo prisilietimo“ metu lietimas visiškai nenaudojamas.
Šios srities praktikai – arba „gydytojai“, kaip jie patys nori, kad juos vadintų – judina rankas virš paciento, teigdami, kad gali juos išgydyti manipuliuodami „energiniu lauku“, kurį, jų teigimu, turi visi žmonės. Šios srities praktikai teigia, kad jie jaučia energinį lauką virš žmogaus odos, kas ir tapo E.Rosos eksperimento pagrindu. Bandymas netgi buvo publikuotas Amerikos medikų asociacijos žurnale, kai mergaitei buvo vos 11 metų amžiaus – dėl ko ji tapo jauniausiu žmogumi, kurios straipsnis buvo publikuotas moksliniame medicinos žurnale.
Eksperimentas buvo labai paprastas ir kainavo 10 JAV dolerių. Ji liepdavo praktikams atsisėsti už kartoninio ekrano, su ant galvos užmestu rankšluosčiu, ir iškišti rankas per 2 skyles. Tuomet ji mesdavo monetą. Priklausomai nuo to, kas iškrisdavo – herbas ar skaičius – ji pakeldavo savo ranką virš dešinės ar kairės praktiko rankos. Praktikui reikėdavo tik pasakyti, virš kurios jo rankos yra E.Rosos ranka. O tai neturėjo būti sunku, jeigu jie iš tiesų jautė „žmogaus jėgos laukus“ – jau nekalbant apie ligas, kurias jie galėdavo neva nustatyti.
Kaip ir su kitomis „alternatyviomis praktikomis“, „gydomojo prisilietimo“ šalininkai nesileisdavo, kad jų veikla būtų pateikta moksliniams bandymams. Tačiau kai su jais susisiekė E.Rosa, viskas buvo kitaip – kadangi ji buvo vos devynerių metų amžiaus, ir tyrimo rezultatus ji ketino panaudoti ketvirtos klasės mokslo mugei. Jos eksperimento dalimi sutiko tapti 21 „gydomojo prisilietimo“ praktikas. Keturiolikai praktikų buvo suteikta 10 galimybių įrodyti savo sugebėjimus, o septyni praktikai buvo išbandomi 20 kartų, kiekvienas. Turint omenyje tikimybių pusiausvyrą, galima buvo tikėtis, kad jie bus teisūs 50 procentų atvejų.
E.Rosa sakė, kad jeigu jie nukeliautų į kliniką gydyti žmonių, tuomet iš jų būtų tikimasi, kad energijos lauką jie nustatys visais atvejais. Tačiau nustatyti, virš kurios jų rankos iškelta E. Rosos ranka, pavyko tik 44 procentais atvejų.
E.Rosa pasakoja, kad tiriamieji buvo teisūs maždaug kas antrą kartą – panašiai, kiek galima būtų tikėtis paprasčiausiai spėliojant. Ji pasakojo, kad praktikai netruko surasti pasiteisinimų. Vienas sakė, kad kambario temperatūra buvo per žema, o kitas skundėsi, kad energijos lauką nupūtė oro kondicionierius.
Tuo metu praktikai teigė, kad šis eksperimentas nesumenkino ilgą laiką atliekamų tokių terapijų, kurias jie atliko daugybei pacientų, vėliau pajutusių naudą.
Tačiau geriausias dalykas mokslo atveju yra tai, kad jeigu terapija teikia naudą, ją galima įrodyti atlikus daugiau tyrimų. Tad suradę dar vieną protingą devynmetę, jie galės tokį eksperimentą pakartoti. Jei tik išdrįs.
