Mokslininkai perspėja: šių gyvūnų fermos gali tapti virusų rezervuarais ()
Auginant daug mėsėdžių gyvūnų – pavyzdžiui, audinių – gali susidaryti nepastebimi „ligų rezervuarai“, kuriuose patogenai gali išplisti tarp daugelio gyvūnų, o mutavę tapti pavojingais žmonių sveikatai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kembridžo universiteto tyrimas atskleidė, kad mėsėdžių gyvūnų imuninė sistema yra pakankamai defektyvi, todėl jie gali būti besimptomiais ligų sukėlėjų nešiotojais.
Nustatyta, kad trys pagrindiniai mėsėdžių genai, kurie yra labai svarbūs žarnyno sveikatai, prarado savo funkciją. Jei šie genai veiktų, jie gamintų baltyminius kompleksus, vadinamus inflamasomomis – pastarosios aktyvuoja uždegimines reakcijas ir kovoja su patogenais. Tyrimas neseniai paskelbtas žurnale „Cell Reports“.
Mokslininkai teigia, kad mėsėdžių mityba, kurioje gausu baltymų, pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, kurios galėtų kompensuoti šių imuninių ryšių praradimą – bet kokia žarnyno infekcija išstumiama viduriuojant. Tačiau imuniteto trūkumas reiškia, kad kiti patogenai gali likti nepastebėtais kitose šių gyvūnų organizmo vietose.
„Nustatėme, kad mėsėdžiams trūksta ištisos grupės uždegiminių genų – o to visai nesitikėjome, – sako vyriausioji straipsnio autorė ir Kembridžo universiteto Veterinarinės medicinos katedros profesorė Clare Bryant. – Manome, kad šių veikiančių genų trūkumas prisideda prie to, kad patogenai gali pasislėpti ir išlikti nepastebėtais mėsėdžiuose, mutuoti ir tapti pavojingais žmonių sveikatai“.
Zoonotiniai patogenai yra tie, kurie gyvena gyvūnų-nešiotojų organizmuose, o po to peršoka ir užkrečia žmones. COVID-19 pandemija, kuri, kaip manoma, kilo iš laukinio gyvūno, parodė, kokią didžiulę žalą gali padaryti nauja liga. Mėsėdžiai – audinės, šunys, katės – yra didžiausi zoonotinių patogenų nešiotojai.
Atrodo, kad mėsėdžių organizme visiškai išnyko trys genai: DNR vis dar yra, bet genai nėra išreikšti, t.y. jie tapo „pseudogenais“ ir neveikia. Trečiasis genas, svarbus žarnyno sveikatai, patyrė unikalią mutaciją, dėl kurios du baltymai, vadinami kaspazėmis, susijungė ir pakeitė savo funkciją, todėl nebegali reaguoti į kai kuriuos gyvūno organizme esančius patogenus.
„Kai turime didelę ūkiuose auginamų mėsėdžių gyvūnų populiaciją – pavyzdžiui, audinių – jose gali būti patogenų, tokių kaip SARS-CoV-2 ir kitų, ir jie gali mutuoti, nes audinių imuninė sistema nėra aktyvuota. Tai potencialiai gali išplisti tarp žmonių“, – sako C.Bryant.
Tyrėjai teigia, kad šie rezultatai nėra priežastis nerimauti dėl COVID-19 plitimo per šunis ir kates. Nėra jokių įrodymų, kad šie naminiai gyvūnai nešioja ar perduoda COVID-19. Didelis patogenų rezervuaras, kuris gali mutuoti, gali susikurti būtent tada, kai daug mėsėdžių gyvūnų yra laikomi kartu ir arti vienas kito.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
