Klimato kaita – labiausiai siejama su CO2 dujų kiekiu atmosferoje. Pats anglies dvideginis – natūralus atmosferos komponentas, tačiau spartus jo kiekio augimas dėl žmonių ūkinės veiklos sukelia didelių problemų.

Apie klimato kaitos procesus pasakoja Trakų švietimo centro, įgyvendinančio projekto „Klimatosūkis“ iniciatyvą ,,Edukacija tvariam pasauliui“, atstovė Danutė Vizmanaitė.

Natūraliai dideliais kiekiais atmosferoje esančios bespalvės, bekvapės CO₂ dujos žmogui nėra kenksmingos – jos netgi būtinos augalų ir gyvūnų gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Tačiau žmonių vykdoma veikla lemia gausų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, todėl didėja šių dujų koncentracija atmosferoje, kol galiausiai vis stipriau pasireiškia šiltnamio efektas, o natūralūs klimato procesai – išbalansuojami. Skaičiuojama, kad anglies dioksidas nulemia 60 % sustiprinto šiltnamio efekto.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos išmetamos vykstant gamtiniams procesams ir dėl žmonių vykdomos veiklos. Svarbiausios atmosferoje esančios natūralios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra vandens garai.

Kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – tai anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas, hidrofluorangliavandeniliai, perfluorangliavandeniliai, sieros heksafluoridas. Šios dujos vadinamos ŠESD todėl, kad jų kiekis atmosferoje sparčiai didėja dėl žmonių ūkinės veiklos.  Dauguma dėl ūkinės veiklos į atmosferą išmetamų dujų  yra toksiškos ar turi kitą tiesioginį neigiamą ryšį su žmogaus sveikata.

Pirmą kartą anglies dioksido svarbą klimatui 19 a. šeštajame dešimtmetyje išaiškino mokslininkai Eunice Foote (JAV) ir  John Tyndall (Anglija). Jie nustatė, kad dujos, kurių koncentracija Žemėje yra daug mažesnė, sulaiko šilumą ir sukuria natūralų šiltnamio efektą, dėl kurio planetoje atsirado gyvybei palankios sąlygos.

Ūkinės veiklos daromą įtaką klimato kaitai yra patogu išreikšti CO₂ ekvivalentu. CO₂ ekvivalentas – tai bedimensinis dydis, apibrėžiantis, kokį poveikį klimato šiltėjimui daro skirtingos ŠESD, lyginant jas su CO₂.

Šiandien anglies dioksido kiekis atmosferoje yra didžiausias per visą žmonijos istoriją. Taip pat šiuo metu jis ir sparčiausiai auga nuo nuolatinių koncentracijos matavimų pradžios 1960 m.

Šalyse, pasižyminčiose stipria pramone, išmetamo CO₂ kiekis sudaro daugiau kaip 80 % išmetamo ŠESD kiekio. Pagrindinės CO₂ gausėjimo priežastys – iškastinio kuro deginimas, transporto plėtra, miškų kirtimas ir kt.

„Pagrindiniai žmogaus sukurti šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai Europoje yra iškastinio kuro (akmens anglių, naftos ir dujų) deginimas gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir patenkinant namų ūkių poreikius. Taip pat – žemės ūkis ir žemės naudojimo pokyčiai, pvz., miškų naikinimas; atliekų kaupimas sąvartynuose; pramoninių fluorintų dujų naudojimas,“ –pasakojo D. Vizmanaitė.

Energijos gamybos ir naudojimo srityje išmetama 80,7 proc. ŠESD kiekio – trečdalis šio kiekio išskiriamas transporto sektoriuje. Toliau rikiuojasi žemės ūkis (8,72 %), pramonė (7,82 %) ir atliekų tvarkymas (2,75 %).

Energetikos sektorius ir CO₂ 

Daugelis šalių savo energijos poreikiams patenkinti dažniausiai naudoja iškastinį kurą (naftą, dujas ir anglį). Deginant šias kuro rūšis išsiskiria šiluma, kurią galima paversti energija. Vykstant šiam procesui, naftoje ar dujose esanti anglis reaguoja su deguonimi ir į atmosferą išsiskiria CO₂. Šio proceso metu į atmosferą išsiskiria ir kiti teršalai, tokie kaip sieros dioksidas, azoto oksidai ir smulkiosios dalelės.

Iškastinis kuras vis dar yra svarbiausia iš visų kuro rūšių, beveik 77 proc. vidutinio europiečio energijos poreikių patenkinama iš naftos, dujų ir anglies. Iš atominės energetikos gaunama 14 proc. energijos, likusieji 9 proc. gaunami iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. 

Atliekų sektorius ir CO₂ 

Didžiausią išmetamų ŠESD kiekį atliekų sektoriuje sudaro metanas kuris paprastai susidaro iš bakterijų, mintančių organinėmis medžiagomis, kai trūksta deguonies. Šių ŠESD įtaka šiltnamio efektui yra net 25 kartus didesnė nei anglies dioksido. Metanas daugiausia išsiskiria dėl atliekų šalinimo sąvartynuose, nuotekų išleidimo ir valymo.

Žemės ūkio sektorius ir CO₂ 

Žemės ūkio veiklos metu daugiausiai susidaro azoto suboksidas ir metanas. Tačiau ne ką mažiau reikšmingas ir CO₂. Žemės ūkio reikmėms nusausintas durpingas dirvožemis per metus išmeta100,5 metrinių tonų CO₂, o miškininkystės sektoriuje šis skaičius siekia 67,6 metrinių tonų CO₂. Nusausintame dirvožemyje iš viso išmetama 173  tonos CO₂, todėl ES yra antra pagal didžiausią durpynuose išmetamų CO₂  kiekį (po Indonezijos).

Pramonės sektorius ir CO₂ 

Daugiausia ŠESD į atmosferą išskiria tokios pramonės sritys kaip amoniako, azoto rūgšties ir cemento gamyba. Vienas pavojingiausių taršos šaltinių pramonės sektoriuje – degimo procesas, dėl kurio atmosferoje gausėja anglies oksidų.

Transporto sektorius ir CO₂

Transportas yra svarbus klimato kaitos veiksnys daugiausia dėl to, kad šiandien visoms populiarioms transporto priemonėms būtinas iškastinis kuras.

Transporto sektorius yra didelė kliūtis įgyvendinant ES klimato apsaugos tikslus. Automobiliai, furgonai, sunkvežimiai ir autobusai išmeta daugiau kaip 70 proc. visų transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Likusi dalis tenka daugiausia laivybai ir aviacijai.

Nors vieno skrydžio orlaiviu metu išmetamas didesnis CO₂ kiekis nei keliaujant automobiliu, kasdienė gyventojų priklausomybė automobiliams lemia tai, kad būtent kelių transportas ES išmeta daugiausia CO₂. 2016 m. net 73,4 proc. viso transporto sektoriaus išmetamo CO₂ kiekio sudarė kelių transporto išmetimai, o aviacijos sektorius išmetė gerokai mažiau ir sudarė 12,6 proc. viso kelių transporto išmetamo CO₂ kiekio.

Miškų kirtimas ir CO₂ emisijos

Dėl miškų kirtimo ir žemėnaudos pokyčių kasmet į atmosferą patenka apie 15 % daugiau anglies dioksido. Pusę dėl žmonių veiklos į atmosferą patenkančio CO₂ sugeria Pasaulinis vandenynas ir sausumos augalija. Vandenynas CO₂ sugeria biogeocheminių procesų metu, o augalija jį naudoja fotosintezei. Didėjant ŠESD emisijai didėja ir augalų sugeriamas CO₂ kiekis. Tačiau augalams irstant, anglis grįžta į atmosferą. Todėl miškai neabejotinai yra svarbūs švelninant klimato pokyčius.

„Ypač svarbu išsaugoti drėgnuosius atogrąžų miškus. Iškirtus Amazonės atogrąžų miškus, sumažėtų kritulių kiekis JAV Vidurio Vakaruose bei Šiaurės Rytų Kinijoje. Jei nebeliktų Centrinės Afrikos miškų, kritulių kiekis sumažėtų Pietų Europoje, o iškirtus Pietryčių Azijos miškų masyvus, gali pradėti daugiau lyti Pietų Europoje ir Arabijos pusiasalyje,“  pasakojo D. Vizmanaitė.

Jei nebus reguliuojamas anglies dioksido išsiskyrimas iki 2100 m. atmosferoje jo gali atsirasti net 0,1 proc., t.y. daugiau nei trečdaliu negu buvo prieš pramonės revoliuciją. 

Edukacinė medžiaga apie klimato kaitą parengta VšĮ „Trakų švietimo centras“, įgyvendinant projekto „Klimatosūkis“ iniciatyvą ,,Edukacija tvariam pasauliui”. Projektas vykdomas 8 Vidurio ir Rytų Europos nevyriausybinių organizacijų, siekia didinti visuomenės sąmoningumą klimato kaitos tema.

Komentarai ()