JAV ketina per metus iš atmosferos ištraukti milijardus tonų anglies

Nelabai matau čia pažangą. Padaryta viskas brangiai ir sudėtingai, nors galima pigiai ir paprastai - tiesiog pasodinti medžių.

Na tiesiog reikia paleisti procesą kad vienam gale ventiliatoriai pučia orą, o kitam angliai byra. Tada galima bus juos pilti į krūvas. Per krūvas laiką apipustys žeme, apaugs krūmais ir vėl anglis atsidurs po žeme o ne atmosferoj.

Visi šitie gaudymai beprasmiai, kol vyksta naftos/anglių kasimas, ir deginimas. Iškastoje anglyje yra daugiau anglies, nei kasimo įrangoje, bet mažiau nei reikia palaidoti tokį patį kiekį anglies. Nerašoma kad atsirado kažkoks naujas cheminis metodas, kuris padarytų atvirkščiai. Todėl net žalią išgaunamą energiją geriau paskirstyti ten kur mažintų iškastinės cheminės energijos naudojimą, vietoje tokių scamų.

O dabar patraukit skepticizmą į šoną ir pamąstykime produktyviai: 1. Nauda - anglies išgavimo procesas atliks keliatą funkcijų: a) tai daug greitesnis CO2 šalinimo procesas, nei medžių auginimas; b) ilgainiui bus atsisakoma iškastinio kuro, tad bent jau lokaliai sumažės tarša; c) anglis galima panaudoti gamyboje: kuras, anglies pluoštas, už plieną kietesnis grafenas ir t.t., ko nepadarysi iš medžių (juos reiktų perdirbti, o čia tiesiog "oro" kasyba); 2. Perspektyva - dar vienas įsisavintas gamtos procesas, kuris pakels žmonių gyvenimo kokybę nedarant žalos gamtai.

Jei reikia anglių, daug pigiau jas išsikasti, nei gaudyti jau sunaudotas, ir atskyrinėti nuo deguonies.

Almiasas teisingai rašo: pigiausias būdas mažinti CO yra sodinti medžius. Būdas nėra ypatingai efektyvus, bet labaaai pigus. O Lietuvoje žalieji veidmainiai postringaudami klimato kaitos mažinimo klausimu, užkulisiuose spartina miškų kirtimą.

Ką tu veiksi su iškastom, jei nedeginsi? Kam kast tada?

Taip, bet daug lėtų ir pigių procesų (augantys medžiai) laimi triuškinančiai nepalyginamai prieš labai efektyvius bet pavienius įrengimus.

Pats medžių auginimas savaime nėra labai efektyvus. Na kol medis užauga, jis pagrinde kaupia, bet po to kai augimas sulėtėja, jis nustoja kaupti anglį. Kaip tik nukritusios šakos supūna į CO2, ar nuo ligų nukritęs medis, visas gražina savo anglį į atmosferą. Kovojant su CO2 pertekliumi efektyviau perdirbinėti medžius į baldus, namų konstrukcijas, ar bet ką kito, kieno gyvavimo laikas bus ilgesnis nei pačio medžio. Aišku ne į kurą. Tada tas pačias teritorijas galima užsidinti naujais medžiais, kurie vėl turės 20-30 efektyvių anglies rinkimo metų. Kaip alternatyva būtų tuos medžius susmulkinti, ir supilti į požemines naftos išgavimo šachtas, taip ta anglis būtų palaidota, ir su laiku vėl taptų nafta. Aišku pritariu, medžius auginti efektyviau, jie anglį kaupia "saulės baterijų" pagalba, ir labai automatizuotai. Tik kad tai būtų efektyvus nusodinimo būdas, reikia prižiūrėti daug sričių: sumažinti gaisrų kiekį, pastebėti ir užkirsti kelia medžių ligoms, rūpintis kad visi gautų panašiai saulės, užtikrinti kad ekosistema aplink juos yra gyva, ir senus medžius konservuoti kokiu nors būdu.

Pirma, net jei dabar visą žemę apsodintume miškais, tai būtų nepakankamas kiekis kompensuoti žmogaus sukuriamą taršą. Antra, CO2 sugaudymas reikalingas ne tik mažinti atmosferoje esantį CO2, bet ir kaip žaliavos išgavimas. Taip pat CO2 sugaudymas yra būsimos komercinės veiklos pradžia. ES siekia tapti CO2 neutralia iki 2050, ir ne visus procesus pavyks paversti CO2 neutraliais, tad CO2 sugaudymas bus vienintelė išeitis. Medžių sodinimas ar "miško neiškirtimas" nebebus priimtina alternatyva. Miškininkystė, t.y. medžių auginimas ir pjovimas brandžių medžių gaminti medienos gaminiams, puikiai dera su CO2 mažinimu, nes taip medienoje užrakinamas CO2. Palikti medį supūti, ar formuojant sengires CO2 šiaip surenkama mažiau. Kalbant apie bioįvairovę, tai žinoma, sengirių reikia. Geriausias komrpomisas, tai kai paliekami nedideli plotai sengirių tarp ūkinių miškų, ir vietomis masyvai neliečiamų miškų. Tada ir bioįvairovė išsaugoma, ir ūkinė veikla gali būti vykdoma.

Baldai tarnauja ilgiau nei medis gyvuoja. Cia kaip naujas anekdotas

Nera, kad supuvę medziai isgaruoja i dangu. Dalis taip, bet dar didesne dalis manau virsta dirvozemio humusu.

Virstant humusu, CO2 ir dar blogiau, metanas, patenka į atmosferą. Kaip ir būtų viskas gerai, bet turint žmogaus veiklos šių šaltinių, jų minimazavimas - pageidautinas. Tik nedidelė dalis medžio sukaupto CO2 lieka dirvožemyje, na nebent medžiai auga ir virsta į pelkes. Bet pas mus pelkėse medžiai nelabai auga..

Didelės gamykolos gal ir ok, bet jos išvalys aplink save CO2 ir sėdės be žaliavos, kol nauji vėjai atpūs. Kokio velnio rinkti CO2 iš atmosferos, kai galima pastatyti mažesnius agregatus prie gamyklų, šikančių CO2 ir turėti daug didesnę CO2 koncentraciją įtraukime? Vos tik kas suras pigesnį būdą versti CO2 į angliavandenius nei medžiai, amen mūsų žaliai planetai. Medžiai taps nebereikalingi.

Tikrai priklauso nuo daug ko. Bet kaip minėjau, tam tikru metu medis nustoja augti, ir jo anglies surinkimas lieka ties nuliu, gal net blogiau, dėl krentančių šakų, kurias mūsų pušys taip mėgsta mėtyti. Yra medinių gaminių kurie tarnauja ilgiau, nei toks medis auga iki stagnacijos, todėl tai šiek tiek naudingiau daryti. Aišku dar efektyviau būtų tą medieną smulkinti, ir laidoti naftos gręžiniuose ar pelkėse.

CO2 gaudyti galima ten, kur turi energijos perteklių, bet energiją kitur išvežti - problematiška. Akivaizdžiausias pavyzdys - Islandija. Ta pati Skandinavija, kurioje galėtumei pristatyti daug vėjo jėgainių prie jau esančių hidroelektrinių. CO2 gaudymas bus spręsti problemas tiems sekotriams, kuriems nesugalvosime kaip kitaip padaryti, pvz. chemijos ar metalurgijos pramonėje. Taip pat kai kur CO2 sugaudymas konkuruos su žaliu vandeniliu.

Gal gali pateikti šaltinius į pagrindimą? Man skamba neįtikėtinai. Apsodinus visą žemę miškais žaluma turėtų neblogai vešėti dėl dabar esamo padidėjusio CO2 kiekio, taip tik dar labiau pastiprindama taršos mažinimą. Gamta susibalansuoja pati, bet mes neleidžiam to padaryti žalius plotus versdami dirbamais laukais ir betoniniais miestais. Nors iš tikrųjų degindami naftą mes planetą tik gelbėjam, atstatom gyvybę. Daugiau CO2 = daugiau šilumos, daugiau žalumos, daugiau maisto gyvūnams. Žemėje mažėja vulkaninis aktyvumas, visas CO2 pamažu rakinamas po žeme, todėl Žemė vėsta ir palaipsniui tampa kaip Marsas. Ką mes padarom, tai išleidžiam energiją atgal į apytakos ratą. Pamatysit, po daug daug metų CO2 nesiurbsim iš oro, o leisim atgal kaip būtiną priemonę išgyvenimui, teraformavimą. Juokauju žinoma, nors gal ne....

ta iranga turi likutine ekologine tarsa. gal salyginai ir nedidele - bet turi. medziai ekologiski ir netarsus 100%. plius medzius galima valgyt. tos irangos - kaip ir ne. nu gal vanduo4 nebent tokia iranga valgo - ka as zinau, stengiuosi but objektyvus

na kažkada visas tas CO2 jau buvo atmosferoje. Nieko naujo mes nepadarėm. Tik medžius ketam ir miestus statom, tas tai jau blogai.

Pilkasis, siūlau tau eksperimentą, susirask tau patinkantį labiausiai augalą, ir užpilk 20 kg maišą amonio trąšų. Su CO2 nėra taip žiauriai, bet augalai gali pasisavinti iki 30% didesnį CO2 kiekį, ne 30 kartų, ir ne daugiau. Jei žmonija nustotų iškasti anglį įvairiu pavidalu (nafta, dujos, anglis, durpės), tai galbūt po kokių 300-500 metų grįžtume į normalų lygį. Čia jei pievas miškais atsodinti. Šaltinių gali ir pats paieškoti, o dar geriau, pabandyk pats suskaičiuoti, kiek pasaulyje yra ganyklų (faostat), susirasti kiek miškas (kur jo nebuvo) sugeria CO2, ir tada susirask kiek mes išgauname naftos, dujų ir anglių bei sudaugink su jų CO2 kiekiu. Prisėsi subinę.