JAV ketina per metus iš atmosferos ištraukti milijardus tonų anglies

Pritariu, tik miestus statyt, gal ir nera blogai. Bet medziu skaiciu mažint negerai.

Ne, sengirės sugeria kelis kartus daugiau co2, nei jauni miškai vien dėl gerokai didesnės bioįvairovės. O co2 visokiuose pelkėse užsirakina daug geriau, nei balduose

Em, tu maišai skirtingus faktorius. Bioįvairovė nelabai turi didelės įtakos CO2 užrakinimui. Sengirė, t.y. subrendę miškai, šiaip CO2 užrakina mažai, o kartais net neigiamas ŠESD kiekis užrakinimas, nes sengirėse daug daugiau puvimo proceso. Taip pat sengirėse medžiai auga lėtai, o kuo mažiau auga medžiai, tuo mažiau užrakinama CO2. Iš esmės medienos kubatūros priaugimas yra tiesiškai lygus užrakinamam CO2 kiekiui. O kerpės, grybai, vabzdžiai, voverės, stirnos ir pan., CO2 sugeria tik tuo atveju, jei numirę lieka po žeme.

Visi Tavo teiginiai yra klaidingi. 1. Senesni medžiai sugriau daugiau nei jauni. Taip pat miško paklotė, kaip samanos, kerpės taip pat sugeria didžiulį kiekį co2. Skirtumai palyginus su jaunais miškais matuojami ne "vos vos", o kartais. 2. co2 yra užrakinamas miško paklotėje, jei papelkėję, tai ilgaainiui virsta į durpes. Tas metanas yra mažareikšmis palyginsu su užrakinamu anglies kiekiu. Tuo tarpu kertamas miškas visa mediena dalyvauja industrijoje, niekas nekiša nupjautų rąstų į pelkes, o gamina baldus - vien gamybos procese nemažai sukaupto (ir ne sukaupto, o iš kitų šaltinių) co2 papuola į aplinką. O patys panaudoti baldai nelaikyčiau, kad labai jau p[atikimas co2 laikymo šaltinis. Tolimesniam pasiskaytimui: https://www.researchgate.net/publicatio ... _tree_size

Reikės dar paskaitinėti, bet šitas straipsnis rašo, kol medžio kamieno skersmuo auga. Medis pasiekęs brandą kamieną augina lėtai, bent jau toks mano supratimas iš bendro išprusimo. Jaunas miškas, tai ne tik ką pasodintas, o kad ir 30 metų, kai liko dar 30-50 metų iki brandos. CO2 užrakinamas miško paklotėje tik tuo atveju, jei lieka po žeme/vandeniu. Pjaunant mišką, apie trečdalis medžio masės yra šaknyse. Kelmų dažniausiai nerauna tyčia, nebent labai maišo. Geriau baldas iš medžio ar iš plastiko? Ne "panaudoti baldai", o apskritai plastiko keitimas mediena. Elementariai mano paties namas karkasinis. Kaip manai, kiek laiko mediena liks užrakinta? Karkasinio namo statyba iš esmės 50% mažesnis CO2 pėdsakas, ir dar šiltesnis/lengviau pasiekiamas tapatus šiltumas. Ko pas mus dar trūksta - inžinerinės medienos, kai sunaudojama ne tik mediena, bet ir iš atliekų gaminami tvirtesni, geresnių charakteristikų produktai. Esmė ta, kad mes dar toli gražu iki tokio etapo, kai galime sustabdyti visą neigiamą poveikį aplinkai, bet turime rinktis kas kartą mažesnę blogybę.

patikslinu terminus: ne iki "brandos", o iki "medkirčių nustatyto laiko, kada mediena tinkama naudoti" - šį terminą vadinti "branda" kiek apgailėtina. Iš Lietuvoje kertamų medžių gal vienintelis beržas yra kertamas brandoje jau link medžio senatvės. O pušys, alksniai, eglės - vaikystėje. O ąžuolai - kudikystėje. Kiekvienas medžio augimo etapas yra susijęs su vis kitais gyviais, o kai medis nuvirsta - tai dar ta mediena kelis šimtus metų guli kol visiškai sudūla. Pagalvok dabar pats, kas per "parodija" kai tuos pramoninius miškus vadina "gamta". Taip, dalį co2 išskaido bakterijos, ar tų bakterijų turintys kiti organizmai, bet, būtent išskaido, o ne paleidžia dūmais į atmosferą - dalis tų resursų yra pernaudojama kitų, dalis nusėda paklotėje, kuri brandžiuose miškuose vis "auga". Su medkirtyste kaip co2 "mažinimo" mitu tai čia mūsų ūkiški sovietiniai "gamtos tvarkytojai" paskleidė mitą, kaip ir kitas nesąmones apie visokius "gamtos gelbėjimus nuo kenkėjų". Koks dar užkonservavimas? senus medinius namus galiauisiai vis tiek sukapoja kaip malkas ir sudegina. Iš to viso iškirsto miško pasiima juk tik kamienus, dar kiek stambesnias šakas - visą kitą biokuras ir malkos. Visam kirtimo, gamybos, apdorojimo procese eina belekiak co2. Net jei imant prielaida, kad niekada niekas baldų ir namų nedegins, tai vargiai įtikėtina, kad taip užrakins co2 labiau, nei jį užrakina natūralios ekosistemos...

kol jis gyvas, po to tik atidavinės jį.

- tam reikia didelių skaičiavimų ir tyrimų, o ne taip, kaip vyksta Lietuvoje - toje srityje jokio supratimo neturinčio "valstiečio" sprendimo, nes pasiskaitė delfyje straipsnių, bei buvo specialiai miškininkų pavedžiotas po tipografo nugraužtas egles ir, ant emocijų, prigąsdintas kaip čia reikia "tvarkyti" mišką. Antra - laidosime ne tik anglį, bet ir kitas naudingas medžiagas, kurios natūraliame cikle būtų grįžusios ir pernaudotos. Kitaip sakant - tokiu būdų mes taip greitai nualinsime tą žemės plotą, kad greitai ten jau nebeaugs jokie medžiai. Tam reikės trašų, kurios dabar gaunamos irgi nelabai ekologiškais būdais, o jų padariniai irgi nelabai ekologiški... Trečia - Visa tai užims didelius žemės plotus. Ar ne geriau ta mašina, kur ištraukia iš atmosferos anglį, o tuos plotus ne alinti, o palikti natūralios gamtos kampelius, kur anglis rakinama natūraliais procesais? Taip išsaugosime ir bioįvairovę ir užkasime anglį.

perteklių, reikia nustoti išgavinėt naftą bei anglis, iš po žemių. Be to visi kiti veiksmai yra absurdiškai neefektyvūs.

Nepasakyčiau, kad milijardai tonų anglies labai mažas. Bet, žinoma, čia tik "ant popieriaus", kaip bus realybėje sunku pasakyti. Esmė, kad tokius technologinius sprendimus tikrai reikia vystyti ir kurti. Ir ne, medžių sodinimas ir jų kirtimas, skirtingai nei sako redito memai, tikrai nėra išeitis - tai tiesiog eilinis gamtos alinimas. Ir be abejo, visiškai sutinku, kad kol deginsim iškastinį kurą, tol tokios mašinos tebus tik Sizifo darbas...

Milijardus tik "ketina" ištraukti. Buvo straipsnis apie islandijoje veikiantį projektą, su realiais parametrais, apie kurius ir komentavau, tai buvo tarsi uodas prieš dramblį. Dėl senų medžių pasidomėsiu detaliau, bet manau aš čia esu teisus, bent jau tik dėl medžių masės, ir jei iš jų sukuriamos labai ilgalaikės medžiagos. Tikrai yra laiko tarpas, kurį išlaikius apdirbtą medieną, tai tampa efektyvesniu saugojimo būdu, gal tai 100 metų, gal 1000. Ir kaip minėjau, bambukų vertimas į gamtinio betono komponentus mano manymu yra dar geriau. Tiesiog visi apie miškus kalba, tai ir aš prisijungiau, bet yra daug greičiau augančių anglies kaupėjų.

Gerai, gal pradėkim nuo pradžių, nuo pačių bazinių ekologinių dalykų, sutaupysiu laiko prieš pradedant skaityti apie visokius ekologinius ryšius ir tyrimus Kuriame miške yra didesnė bioįvairovė ir biomasė? Atsakymas: Sengirės. Ir čia net nesulyginama, tas pats, kas lyginti džiungles su asfaltu. Iš ko visa ta turtinga gamta gyvena iš kur gauna energijos? Atsakymas: Pagrindas yra augalai arba dumbliai, jie yra pačioje piramidės apačioje. Kuo "minta" augalai? Co2. Tai, pasitelkus paprastą dedukciją, pagalvok ar daugiau co2 susiurbia savo gamta turtingos sengirės ar tie pliki eilėm sodinti pušynėliai, kurios greitai iškirs? Jei manai, kad čia esi Tu teisus, tai kodėl toks maistinėm medžiagom turtingas sodintas pušinėlis yra toks skurdus?

tiesiog dings iš ekosistemos. Sengirėse dings tik tada, kai jos virs į pelkes. Gal bus pašalinta daugiau augimui naudingų medžiagų, bet per ilgą laiką tai turėtų būti efektyviau. Perdarinėt medžius į baldus gal ne taip efektyvu, bet čia kompromisas, kaip šitą procesą galima padaryti atsiperkantį. Be to atsimink, kad pūvančios šaknys, irgi tręšia dirvožemį. Žodžiu reikia šitą dalyką lyginti pagal miško plotą, o ne pagal vieno medžio potencialą, kaip padaryta tame tyrime. Aš nieko prieš kad miškų būtų daugiau, bet šūkis pasodink medį - išgelbėk planetą man nesuprantamas. Medžiai patys sodinasi, ir jie tą darė kol mūsų nebuvo. Visų pirma reikia dedikuoti jiems teritorijas, kurias šimtus metų atsiiminėjom. O tada jau galėsime spręsti, ar tai bus sengirės, ar ūkio paskirties miškai.

Vaziuoji sodinti medziu, tada dar greiciausiai teks pavazineti, kad juos priziureti - apgeneti nuo kokiu nenorimu rusiu, stebeti ar neisimete koks grybas ar vabalas ir t.t, tada nukirsti viska, susmulkinti, vezti kazkur toli i anglies kasykla, ten tvarkingai sudelioti ir tiketis kad irgi neisplis koks grybas ar vabalas rades tiek maisto. Ar suskaiciavus kiek darbas isskirs CO2 nesigaus kad isskyrei daugiau nei tie medziai sugere? Jau nekalbant apie tai, kad nera jokios finansines grazos, viskas subsidijuojama turetu buti ir dar dirvozemis skurdinamas. O sengires ir pelkiu pliusas, kad tiesiog reikia nieko nedaryti, bet tai nera lengva uzduotis zmogui

Monochamus, man susidaro įspūdis, kad tu sakai, jog medžiai auga neribotai. Kiek ąžuolų yra ūkiniuose miškuose?