Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai teigia, kad priartėjo prie metodo, padėsiančio išgydyti paralyžiuotus žmones, sukūrimo. Neseniai paskelbtame darbe jie aprašė, kaip pelėms suleido „šokančių molekulių“, kad išgydytų paralyžių ir atstatytų audinius po sunkių nugaros smegenų pažeidimų.

„Tikriausiai tai yra pats svarbiausias mokslo darbas, kokį teko rašyti. Jame apibūdinami mokslui anksčiau nežinoti dalykai“, – sakė tyrimui vadovavęs Samuelis I. Stuppas, dirbantis Ilinojaus valstijoje esančiame Šiaurės vakarų universitete.

Laboratorinių bandymų metu tyrėjai suleido vieną injekciją į audinius, supančius paralyžiuotų pelių nugaros smegenis. Vos po keturių savaičių graužikai atgavo gebėjimą vaikščioti.

Revoliucinio gydymo metodo paslaptis – įtakos molekulių judėjimui darymas, vaizdingai kalbant, priverčiant jas šokti, kad molekulės lengviau sąveikautų su nuolat judančiais ląstelių receptoriais. Suleidus specialaus skysčio, jis akimirksniu virsta įmantriu nanoskaidulų tinklu, imituojančiu nugaros smegenų tarpląstelinę matricą.

„Žinome, kad ląstelių membranose esantys receptoriai juda labai sparčiai. Tiesą sakant, juda ir pati membrana, o mažytės skaidulos bando sąveikauti su tais receptoriais. Jeigu skaidulos judėtų greičiau, tikimybė susidurti su receptoriumi gerokai padidėtų. Šį procesą galima įsivaizduoti taip: jeigu molekulės „šoka“ aplink skaidulas ar iš jų išlekia, tikimybė susijungti su receptoriumi išauga. Mūsų manymu, tai yra visiškai nauja, anksčiau netaikyta koncepcija, puikiai pasiteisinusi gydant pelių nugaros smegenų pažeidimus“, – tikino Samuelis I. Stuppas.

Šiaurės vakarų universiteto komandos darbas buvo išspausdintas žurnale „Science“. Tyrėjai tvirtina, jog tai yra pirmoji tokio pobūdžio studija, kurios metu buvo kontroliuojamas molekulių judėjimas pakeičiant cheminę sudėtį, kad pagerėtų gydymo metodo veiksmingumas. Anot Samuelio I. Stuppo, dabar jie nori praleisti bandymus su stambiais gyvūnais ir iš karto pereiti prie bandymų su žmonėmis.

„Būtinai kreipsimės į Maisto ir vaistų administraciją ir prašysime leisti naudoti naująjį gydymo metodą klinikiniuose bandymuose. Tiesiog degame nekantrumu, nes turime realią galimybę padėti pacientams“, – sakė Samuelis I. Stuppas.

Remiantis Nacionaliniu nugaros smegenų pažeidimų statistikos centru, šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvena beveik 300 tūkstančių žmonių, turinčių nugaros smegenų pažeidimų. Kalbant apie priežastis, pirmoje vietoje atsidūrė automobilių avarijos, nuo jų nedaug atsilieka susižalojimai nukritus. Laimei, naujų būdų paralyžiui išgydyti ieško viso pasaulio mokslininkai. Pavyzdžiui, anksčiau šiais metais Rūro universiteto Bochume mokslininkų komanda atskleidė, kad jai pavyko išgydyti paralyžiuotas peles, į nugaros smegenis suleidus dirbtinių baltymų.

Samuelis I. Stuppas ir jo komandos nariai „Reuters“ skirtame el. laiške papasakojo, kad jų metodas yra kur kas tinkamesnis žmonėms gydyti dėl keleto priežasčių, įskaitant pačią procedūrą: injekcija suleidžiama į pažeistą vietą – nugaros smegenis supančius audinius, bet kurioje nugaros vietoje.

Tuo tarpu vokiečiai injekcijas leido į pačias nugaros smegenis, o tai yra labiau invazinis metodas. Be to, Rūro universiteto Bochume darbuotojai genus įterpė į virusinį vektorių – tokia praktika gali būti gana pavojinga paciento gyvybei. Šiaurės vakarų universiteto gydymo būdo pagrindą sudaro sintetinės nanoskaidulos, ilgainiui virstančios ląstelių maistu ir galiausiai pašalinamos iš organizmo, todėl rimto šalutinio poveikio tikimybė yra gerokai mažesnė.

Lozanos politechnikos instituto mokslininkai sukūrė nugaros smegenų stimuliatorių, kuris implantuojamas į paciento kūną. Stimuliatorius atlieka jungiamosios grandies tarp nugaros smegenų ir paralyžiuotų galūnių vaidmenį ir atstato dalį signalų pažeistoje vietoje. Implantas turi 16 elektrodų, kurie prijungiami prie paciento nugaros smegenų nervų galūnių, esančių ties juosmeniu. Kiekvienas elektrodas yra atsakingas už tikslinę stimuliaciją, atsižvelgiant į paciento norimus atlikti judesius.

Komentarai ()