Kodėl pramonės revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, o ne kitoje valstybėje, pavyzdžiui, Vokietijoje? Tam iškelta egzotiška teorija (Foto, Video) (1)
Ar tai buvo dėl to, kad britai yra ypač išradingi žmonės, ar tik istorijos atsitiktinumas? Laikui bėgant buvo pasiūlyta įvairių teorijų, tačiau kurios yra teisingos? Pažvelkime į vieną iš įdomiausių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas buvo pramonės revoliucija?
Plačiai pripažįstama, kad pramonės revoliucija vyko nuo 1760-ųjų iki Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918). Tai buvo laikotarpis, paženklintas didžiulių technologinių, socialinių ir ekonominių bei geopolitinių pokyčių visame pasaulyje.
Per visą šį laikotarpį visuomenė perėjo nuo didesnės agrarinės ir amatų ekonomikos prie tokios, kurioje vyravo pramonė ir mašinų gamyba. Technologinės naujovės per visą laikotarpį neatpažįstamai pakeitė daugelį gyvenimo ir darbo aspektų.
Pats terminas „pramonės revoliucija“ pirmą kartą buvo sugalvotas to meto prancūzų rašytojų, tačiau XIX amžiuje jį išpopuliarino anglų ekonomikos istorikas Arnoldas Toynbee.
Nors Toynbee apibrėžimas apėmė istorijos laikotarpį nuo 1760 iki 1840 m., jis plačiau taikomas kalbant apie ekonomikos transformacijos iš agrarinės ekonomikos į gamybos ekonomiką procesą, o ne į griežtai apibrėžtą laikotarpį.
Štai kodėl kai kurios šalys šiandien kartais apibūdinamos kaip išgyvenančios savo „pramonės revoliucijas“.
Kodėl pramonės revoliuciją pradėjo Didžioji Britanija?
Istorikai postulavo įvairias priežastis, kodėl pramonės revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje. Tačiau turbūt vienas įtikinamiausių yra turkų kilmės amerikiečių ekonomisto Darono Acemoğlu ir britų politologo Jameso A. Robinsono pateiktas argumentas knygoje „Kodėl žlunga tautos“.
Jų vertinimu, neatsitiktinai pramonės revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje. Tačiau pats faktas, kad Didžioji Britanija pasiekė tašką, kai ji buvo palanki dirva pramonės revoliucijai, yra iš dalies atsitiktinumas ir iš dalies kultūrinis vystymasis.
Trumpai tariant, jų argumentas yra tas, kad tokie svarbūs istorijos pokyčiai, kaip Romos imperijos žlugimas, XIV a. Juodasis maras, Magna Carta pasirašymas, krikščionybės reformacija, ir 1688 m. Šlovingoji revoliucija, iš pradžių turėjo nedidelius, bet kartu laikui bėgant gilius poveikius. Tam tikra prasme jį galima palyginti su chaoso teorija, kur nedideli pradinių sąlygų pokyčiai gali sukelti labai skirtingą rezultatą.
Žinoma, istorijos kelias ne visada yra linijinis. Didžiosios Britanijos istorijoje prieš pramonės revoliuciją buvo įvairių regresinių įvykių.
Anglijos pilietinis karas ir vėlesnis puritoniškas Oliverio Kromvelio valdymas yra puikūs pavyzdžiai. Tačiau kai kurie teigė, kad tai galiausiai paskatino protestantų etikos įtvirtinimą britų kultūroje ir po to monarcho valdžią perdavė Didžiosios Britanijos vyriausybei.
Pasak Acemoğlu ir Robinsono, kai buvo nustatytas kelias į didesnę teisinę valstybę, įtraukiančių visuomenės institucijų vystymąsi, didesnes nuosavybės teises ir atvirumą kūrybingam socialinių bei ekonominių institucijų naikinimui, lėmė pramonės revoliuciją Jungtinėje Karalystėje.
Kūrybinis naikinimas yra ekonominis terminas, apibūdinantis būdą, kaip kapitalizmas veda į nuolat besikeičiančią ekonomikos struktūrą, įskaitant ilgalaikės praktikos išardymą, siekiant atverti vietą naujiems gamybos būdams.
Senos pramonės šakos ir įmonės, kurios nebėra pelningos, užsidaro, todėl ištekliai (kapitalas ir darbo jėga) gali pereiti į produktyvesnius procesus ir sritis. Vadinamosios ardomosios technologijos, tokios kaip geležinkeliai, internetas ir kt., yra puikūs kūrybinio naikinimo pavyzdžiai.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kaip teigia autoriai, „įtraukiančios ekonominės institucijos yra tos, kurios leidžia ir skatina didelei masei žmonių dalyvauti ekonominėje veikloje, kuri geriausiai išnaudoja jų talentus ir įgūdžius“.
Tačiau tai buvo pasiekta ir sumokėta per kraują ir politines kovas – kaip ir daugelis monumentalių įvykių žmonijos istorijoje.
Kodėl 1750-aisiais Didžiojoje Britanijoje prasidėjo pramonės revoliucija?
Nors įtraukiųjų institucijų kūrimas buvo gyvybiškai svarbus leidžiant įvykti pramonės revoliucijai, tai nebuvo vien tik tai. Įtraukiančios institucijos yra tos, kurios „suteikia lygias teises ir teises ir sudaro lygias galimybes, balsą ir prieigą prie išteklių bei paslaugų. Paprastai jos yra pagrįstos universalumo, nediskriminavimo arba tikslinių veiksmų principais".
Kiti veiksniai taip pat atliko savo vaidmenį. Prisidėjo ir Anglijos žemės ūkio revoliucija, kuri apėmė perėjimą prie didelio derlingumo, sėjomainos, miškų kirtimo ir kitų naujų žemės ūkio metodų, kurie leido pagaminti maisto perteklių, kuris lėmė didžiulį populiacijos augimą.
Gyventojų skaičiaus augimas lėmė darbo jėgos perteklių, kuris buvo traukiamas į didesnius gyventojų centrus ieškant darbo ir turto. Dėl ankstesnių pokyčių bankai tapo labiau įtraukiančiomis institucijomis, nes skolindavo pinigus ne aristokratijoms, o pirkliams ir verslininkams, kad jie galėtų kurti naujas technologijas ir įmones, kurių jie anksčiau negalėjo sau leisti.
Svarbu tai, kad teisinė valstybė ir didesnės nuosavybės teisės, iš dalies kylančios dėl valdžios perkėlimo nuo monarcho į parlamentą, taip pat skatino investicijas ir rizikos prisiėmimą. Didelės, kapitalo ištroškusios struktūros, tokios kaip gamyklos, dabar galėjo būti statomos kredituojant.
Maždaug tuo metu patentų išdavimas taip pat buvo įformintas teisiškai įpareigojančia sistema. Tai dar labiau padidino investuotojų ir išradėjų pasitikėjimą.
Didžioji Britanija taip pat turėjo daug anglies, geležies ir kitų išteklių santykinai mažoje teritorijoje, o tai padėjo pradėti pramonės revoliuciją. Auganti kolonijinė imperija taip pat suteikė paruoštą (ir uždarą) prekių pertekliaus rinką, suteikdama tolesnį postūmį verslininkams ir naujiems pramonininkams.
Pirmieji pokyčiai įvyko medvilnės pramonėje, kai buvo sukurtas garo variklis mašinoms varyti ir audimo staklės, o tai nepaprastai pagreitino audinių gamybą. Labai greitai kitas pramonės šakas pasiekė industrializacija.
Pramonės revoliucija buvo vienas svarbiausių ir transformuojančių laikotarpių žmonijos istorijoje. Ar gerai, ar blogai, šiuolaikinis pasaulis tiesiog neegzistuotų be įvykių, padėjusių jam pamatus ir jo pasekmes.
Galbūt, tik galbūt, jei Didžiosios Britanijos istorija būtų ėjusi daugiau lygiagrečiai su žemyninės Europos istorija, kur monarchijos turėjo daugiau galios ilgiau, pramonės revoliucija būtų įvykusi daug vėliau, prasidėjusi kitoje vietoje arba net neįvykusi. Bet, žinoma, kaip ir bet kokios diskusijos apie alternatyvias istorijas, mes niekada to nesužinosime.
