Archeologai iki šiol neturi paaiškinimo: viduramžių kape palaidotas ne žmogus (Video) ()
Tris savaites trukę archeologiniai kasinėjimai netoli Lamanšo sąsiaurio prieš ketverius metus pasisuko keista ir nepaaiškinama linkme – tyrėjai aptiko dirvožemyje kruopščiai įrengtą kapą, kuriame buvo palaidotas... ne žmogus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2017 m. rugsėjį nedidelėje Chapelle Dom Hue saloje, esančioje netoli Gernsio krantų, aptiktos senovinės jūrų kiaulės (delfinų rūšis, red. past.) liekanos, palaidotos žemėje – ir archeologai iki šiol nesugeba galutinai paaiškinti šio paslaptingo gyvūno kapo istorijos. Kapas datuojamas viduramžiais – XIV amžiumu.
„Tai labai keista, nežinau, ką apie tai galėčiau pasakyti, – tuo metu laikraščiui „The Guardian“ sakė Oksfordo universiteto Philipas de Jersey. – Kam reikėjo laidoti jūrų kiaulę į tai, kas atrodo kaip kapas?“
Paslaptis dar gilesnė dėl to, kad gyvūnas buvo palaidotas tokiu būdu, kuris nelestų manyti, kad negyva jūrų kiaulė buvo tiesiog užkasta.
Atvirkščiai – atrodo, kad ji buvo paguldyta ilsėtis, kūnas pagal krikščioniškąją tradiciją paguldytas rytų-vakarų kryptimi, o kruopštus paties kapo įrengimas leidžia manyti, kad jis buvo skirtas iškilmingam amžinajam poilsiui.
Dėl šios priežasties P.de Jersey tikėjosi kape rasti viduramžių vienuolio palaikus – nes manoma, kad sala buvo vienuolių, ieškojusių prieglobsčio, užuoglauda.
Tačiau pastebėję dirvožemio pokyčius, kurie rodė, kad gilumoje greičiausiai yra kapas, tyrėjai atkasė jaunos jūrų kiaulės kaukolę, kuri, jų manymu, kažkada XIV a. buvo palaidota šalia kitų vienuolių kapų.
Gali būti, kad jūrų kiaulės buvo skerdžiamos maistui – nes viduramžiais šie žinduoliai buvo valgomi.
Tačiau jei taip, tyrėjai teigia, kad žmonėms būtų buvę daug logiškiau išmesti liekanas į jūrą – ji yra vos už 10 metrų nuo radimvietės, o mažą salą iš visų pusių supa vanduo.
„Jei būtume prie bažnyčios ir rastume kažką panašaus, pagal formą manytume, kad tai iškastas kapas, – laikraščiui „Guernsey Press“ sakė P.de Jersey. – Būtent tai mane ir glumina. Jei jie ją suvalgė arba paskerdė dėl taukų – kam reikėjo vargti ją laidojant?“
Viena iš galimybių – gyvūnas galėjo būti paskerstas maistui ir kruopščiai saugomas, kol prireiks – tačiau užkonservuotos liekanos niekada taip ir nebuvo panaudotos, mano mokslininkas.
„Gali būti, kad jos buvo supakuotos į druską, o paskui dėl kažkokių priežasčių maisto atsargos nebuvo pasiimtos“, – sakė jis laikraščiui „The Guardian“.
Po suradimo jūrų kiaulės kaulai buvo išimti iš jų poilsio vietos ir perduoti ištirti ekspertams.
Savo ruožtu P.de Jersey sako, kad tai pats keisčiausias radinys per 35 metus trunkančią jo, kaip mokslininko, karjerą – ir tikra mįslė.
„Delfinas turi didelę reikšmę krikščionybėje, tačiau anksčiau su niekuo panašiu nebuvau susidūręs, – sakė jis. – Tai šiek tiek beprotiškas dalykas, kurį galėjai sutikti geležies amžiuje – bet ne viduramžiais.“
2018 m. pabaigoje mokslininkas BBC sakė, kad dabar jis mano, jog greičiausiai gyvūnas iš tiesų buvo laikomas maistui – tačiau galutinio atsakymo tikriausiai niekada nepasieksime, nes iš Chapelle Dom Hue liko labai nedaug.
Parengta pagal „Science Alert“.
